Valstybinėse Sudano klinikose viena nuo geltonosios karštligės apsauganti vakcina kainuoja 150 Sudano svarų (apie 25 dolerius), dėl šios priežasties nemažai žmonių, ypač turinčių daug vaikų, verčiau įsigyja gatvėse parduodamus pažymėjimus, kuriose parašyta, kad asmuo yra paskiepytas.
Dalis sudaniečių įsitikinę, kad skiepijimasis yra nereikalinga procedūra, kurią Sudanui primetė užsienio šalys.
Maža to, dalis sudaniečių įsitikinę, kad skiepijimasis yra nereikalinga procedūra, kurią Sudanui primetė užsienio šalys.
Pastaraisiais metais kai kurie Sudano regionai smarkiai nukentėjo nuo geltonosios karštligės, kuri nusinešė kelių šimtų žmonių gyvybes.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra paskiepijusi apie penkis milijonus žmonių karą išgyvenusiame ir humanitarinės krizės kamuojamame Darfūro regione.
Be to, Sudanas yra tranzitinė šalis, per kurią keliauja milijonai migrantų iš Rytų ir Vidurio Afrikos šalių, kuriose geltonosios karštligės rizika yra didesnė.
Esant tokioms aplinkybėms, prekyba skiepijimo pažymėjimais kelia didelę grėsmę saugumui.
Sudanas yra tranzitinė šalis, per kurią keliauja milijonai migrantų iš Rytų ir Vidurio Afrikos šalių, kuriose geltonosios karštligės rizika yra didesnė.
Vienas iš tokių pažymėjimų pardavėjų teigė, kad kartu su savo partneriais kartais per dieną parduoda apie 250 sertifikatų.
Sveikatos pareigūnai, kurių dalis neteko darbo dėl biudžeto karpymų, kartais net negali fiziškai atlikti vakcinavimo kai kuriose Sudano vietose.
„Pats Sudanas iš tiesų neturi geltonosios karštligės problemos. Tačiau bėda, kad esame sankirtoje. Per amžius žmonės per čia vykdavo į Meką (per Raudonąją jūrą persikeldavo į Saudo Arabiją), o jie dažnai serga ir dėl to tarptautinė bendruomenė mano, kad rizika egzistuoja“, – sakė Sudano nacionalinės medicinos komisijos vadovas Haidaras Mohammedas Ali.
Vietos pareigūnai taip pat primena, kad suklastoti vakcinų pažymėjimai yra pasaulinė problema. Tokio tipo sertifikatų prekiautojai jau buvo sugauti ir Nigerijos oro uoste bei Pietų Sudane ir Pakistane.
Vienas iš sertifikatų prekiautojų Ahmedas teigia tokia veikla užsiimantis todėl, kad neturi kitos išeities.
„Nėra darbo. Neturiu daugiau ką veikti“, – sakė vyriškis ir pridūrė mokantis neoficialų mokestį policijai. Vien tik per pastaruosius du mėnesius Ahmedas duoklę policijai mokėjo penkis sykius.
Panašias užsiėmimo nelegalia veikla priežastis įvardijo ir vienoje Sudano ligoninėje dirbantis Fathy.
„Atlyginimai – niekiniai, o gyvenimas čia brangus, dėl to turi kažkuo verstis. Turiu dirbti. Turiu“, – tikina Fathy.