Nors planuojamame kitų metų valstybės biudžete žioji 2,6 mlrd. eurų skylė – biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seime, kaip ir kasmet, jau įsibėgėjęs pageidavimų koncertas.
Tiek Seimo komitetai, tiek ir atskiri Seimo nariai iš viso registravo 120 pasiūlymų, kam dar reikėtų skirti mokesčių mokėtojų lėšų. Idėjų paletė įvairi – nuo rajonų darželių iki melioracijos programų.
Tačiau Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas abejoja, ar šiems norams bus pritarta. Jis pastebi, kad absoliuti dauguma prašymų, kaip pagrindinį papildomų pajamų šaltinį, nurodo didesnę valstybės skolą.
„Tokie siūlymai, mano manymu, Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Vyriausybėje palaikymo nesulauks. Kiekvieną kartą siūlant išlaidas labai svarbu nurodyti ir konkretų, tvarų pajamų šaltinį.
Siūlymų yra įvairiausių, nuo šimtų tūkstančių lopšelių-darželių remontui iki 110 mln. eurų žvyrkelių ir vietinės reikšmės kelių asfaltavimui. Tikimybė, jog šie pasiūlymai, neturintys Vyriausybės palaikymo, būtų įtraukti į biudžetą yra labai nedidelė“, – 15min teigė M.Majauskas.
BFK pirmininkas skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus Seimo nariai Vyriausybės pateiktiems biudžeto projektams turėjo maždaug 300 pasiūlymų už 3,568 mlrd. eurų.
„Ir tik trys iš visų šių pasiūlymų per penkerius metus nepaisant Vyriausybės nepritarimo sulaukė palaikymo Seimo salėje biudžeto priėmimo metu“, – teigė M.Majauskas.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kitą problemą. Jis kritikuoja vienmandatėse apygardose išrinktų Seimo narių norą pagelbėti būtent savo rajonams.
„Seimo narys nėra savivaldybės tarybos narys ir turėtų galvoti apie nacionalines problemas. Vienmandatės apygardos yra įsisenėjusi problema Lietuvoje. Tai labai arti politinės korupcijos – mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti naudojami pavienių asmenų poreikių tenkinimui“, – 15min pabrėžia N.Mačiulis.
15min apžvelgia Seimo BFK registruotus pasiūlymus ir išskiria, kam daugiausia papildomų lėšų prašo Seimo nariai ir komitetai.
Daugiausia papildomų lėšų pageidauja Kaimo reikalų komitetas
Iš Seimo komitetų ir komisijų aktyviausiai pasiūlymus teikė Kaimo reikalų komitetas. Iš viso komitetai paprašė iš biudžeto skirti papildomą 243 mln. eurų finansavimą, o vien Kaimo reikalų komitetas pateikė pasiūlymų už 158 mln. eurų.
Didžiausia suma – 110 mln. eurų – Kaimo reikalų komitetas siūlo padidinti valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis 15min tvirtino, kad didžiausia suma prašoma asfaltuoti ir remontuoti žvyrkelius, nes pavasarį daug valstybinės reikšmės kelių būna nepravažiuojami.
„Ši suma žinoma iš Susisiekimo ministerijos – tai būtų gera paspirtis Žvykelių asfaltavimo programai Lietuvoje. Tai reali kaimo regioninė politika per kelių priežiūrą, asfaltavimą. Tos problemos, su kuriomis susiduriame, sumažėtų ir dauguma gyventojų, gyvenančių gyvenvietėse, galėtų iki centrų važiuoti asfaltuotais keliais, o ir per gyvenvietes nebeliktų žvyruotų kelių“, – argumentavo V.Pranckietis.
Dar 36 mln. eurų komitetas prašo melioracijos statinių rekonstravimui ir priežiūrai, o papildomus 9 mln. eurų – valstybės savivaldybėms perduotoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti 2022 metais.
Politikas tvirtino, kad melioracijos sistemos šiuo metu nusidėvėjusios, nykstančios todėl realus poreikis – apie 80 mln. eurų kasmet.
„Kad pasivytume su melioracijos sistemų remontais. Matydami problemą ir lūžtančias sistemas kolegoms paaiškinsime, kad tai ne politiniai, o realūs poreikiai tam, kad būtų užtikrintas sistemų veikimas Lietuvoje. Lietuvoje žemės ūkio veikimas be melioracijos sistemų tai yra tų plotų išbraukimas iš gyvenimo. O melioracinės sistemos kasmet eina blogyn, tos sumos mažėti niekaip negali“, – lėšų poreikį gynė V.Pranckietis.
„Jeigu palauktume metus kitus, tai tie poreikiai būtų dar didesni, nes asfaltuoti keliai genda, lūžta, juos reikės remontuoti – kol remontui tiek daug lėšų nereikia, turime pasivyti gyventojų poreikius su žvyrkeliais“, – pridūrė politikas.
Tuo tarpu Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo papildomai numatyti 22,2 mln. eurų, kurie būtų skiriami valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai plėtoti.
O Ekonomikos komitetas prašo 10 mln. eurų paremti nuo COVID-19 nukentėjusias turizmo įmones: 5 mln. eurų paramos numatytų nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo subsektoriams, o dar 5 mln. eurų paramos – turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymui.
Mokslui papildomai prašo milijonų
Iš atskirų Seimo narių didžiausios sumos papildomų lėšų paprašė Seimo narys Lukas Savickas su dar septyniais parlamentarais. Jų nuomone, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms reikėtų papildomai numatyti 67,7 mln. eurų finansavimą.
Rasa Budbergytė ir dar 12 Seimo narių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos programai papildomai numatyti siūlo dar 40 mln. eurų papildomų lėšų.
Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas ir Gintautas Paluckas mano, kad 2022 metų biudžete reikėtų 45,2 mln. eurų skirti finansuoti 7–16 metų vaikų kasmetines edukacines 5–7 dienų trukmės stacionarias vasaros stovyklas.
Laima Nagienė ir dar dešimt Seimo narių siūlo numatyti 30 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui padidinti.
Grupė Seimo narių taip pat prašo skirti 15 mln. eurų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo darbams.
O Mindaugas Skritulskas, Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas, Gintautas Paluckas, Laima Mogenienė, Kazys Starkevičius ir Ieva Pakarklytė 2022 metais prašo skirti 12 mln. Eur sumą vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams.
Pasiūlyme rašoma, kad Šventosios uostas būtų patogesnis atvykstantiems mažiesiems laivams negu Klaipėdos jūrų uostas, be to, molai jūroje padėtų spręsti ir ypač aktualias aplinkosaugines problemas.
„Dėl klimato kaitos dažnėjančių audrų ir šiltų žiemų vyksta stiprūs eroziniai smėlio nuplovimai, kurių pasekmė – siaurėjantys paplūdimiai. Sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui. Įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti“, – teigiama pasiūlyme.
Eugenijus Sabutis, Laima Nagienė ir kt. prašo apsvarstyti ir rasti galimybę papildomai skirti ne mažiau kaip 4,3 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandinio darbo apmokėjimui, apsaugos įrangai įsigyti.
L.Girskienė už 10 mln. eurų pagerintų klaipėdiečių gyvenimą
Kaip ir kasmet, šiemet itin aktyvūs vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai, dažniausiai prašantys papildomų lėšų tam miestui ar rajonui, kur ir buvo išrinkti.
Didžiausios sumos prašo vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje išrinkta Ligita Girskienė – už papildomus 10 mln. eurų iš visos šalies mokesčių mokėtojų įnešto indėlio ji norėtų pagerinti kelių Klaipėdos miesto kvartalų gyventojų gyvenimo kokybę.
Ji siūlo už tokią sumą įrengti triukšmo mažinimo priemones Jūrininkų prospekte, Rimkų gyvenamųjų namų kvartale, Smeltės gyvenamųjų namų kvartale Klaipėdoje.
„Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas yra vienas iš sveikatos rizikos veiksnių, taip pat mažina žmonių gyvenimo kokybę ir Klaipėdos miesto gyventojai kenčia ne tik nuo oro, vandens taršos, bet ir nuo triukšmo, siūlome iš esmės spręsti triukšmo problemas Jūrininkų prospekte, Rimkų gyvenamųjų namų kvartale, Smeltės gyvenamųjų namų kvartale Klaipėdos mieste įrengiant triukšmo mažinimo priemones“, – pasiūlyme rašo parlamentarė.
Tiesa, kodėl siūloma triukšmą mažinti būtent keliuose Klaipėdos kvartaluose, o ne visos Lietuvos mastu, pasiūlyme neatskleidžiama.
Nuo pėsčiųjų tako iki dvaro
Panašių pasiūlymų pažėrė ir kiti vienmandatėse kandidatavę politikai.
Utenos vienmandatėje kandidatavęs ir tik per plauką nelaimėjęs socialdemokratas Gintautas Paluckas iš biudžeto norėtų uteniškiams atseikėti 5,5 mln. eurų baseino rekonstravimui pritaikant SPA procedūroms ir teritorijos sutvarkymui.
„Vieninteliame baseine Utenos rajone nėra sudarytos tinkamos sąlygos neįgaliesiems, miesto bendruomenė negauna visavertiškų vandens sveikatinimo paslaugų, baseine yra atlikti tik nedideli remonto darbai“, – teigia parlamentaras.
Jotvingių apygardoje, į kurią patenka Druskininkai, nugalėjęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narys Zenonas Streikus prašo 4,9 mln. eurų lėšų Druskininkų kultūros centro projekto užbaigimui.
Kitas tos pačios frakcijos narys, Šilutėje išrinktas Zigmantas Balčytis pusę milijono eurų prašo skirti daugiafunkcio sporto komplekso Šilutėje rekonstravimui, 828 tūkst. eurų – Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato renovacijai.
Buvusi Trakų rajono merė, liberalė Edita Rudelienė, nors ir liko antra vienmandatėje apygardoje Trakuose, vietinių gyventojų nepamiršo – ji prašo papildomo finansavimo Trakų ežero pakrantėje įrengti pėsčiųjų taką, rekonstruoti gimnazijos pastatą, pastatyti paminklą Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui.
Nemažai pasiūlymų, kaip padėti Visaginui, turi ir čia išrinktas Seimo narys, „valstietis“ Algimantas Dumbrava: 2,2 mln. eurų jis prašo centrinio stadiono futbolo aikštės laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimui, 2,6 mln. eurų – „Verdenės“ gimnazijos remontui, 2,2 mln. eurų – „Gerosios vilties“ progimnazijos remontui, o dar 195 tūkst. eurų – Visagino rekreacijos paslaugų centro sporto salės remonto ir pritaikymo neįgaliesiems projektui.
Telšių vienmandatėje apygardoje išrinktas „darbietis“ Valentinas Bukauskas su dar 6 Seimo nariais 1,5 mln. eurų siūlo skirti pastato pritaikymui Telšių menų mokyklos reikmėms, 1,4 mln. eurų – baseino kapitalinio remonto darbams užbaigti.
Dzūkijos apygardoje išrinktas liberalas Juozas Baublys prašo lėšų Varėnos gimnazijos remontui, ligoninės pastatų renovacijai, o Alytaus apygardoje išrinktas demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas ir „valstietis“ Robertas Šarknickas – Alytaus mokykloms remontuoti.
Plungės-Rietavo apygardos rinkėjų pasitikėjimą gavęs liberalas Jonas Varkalys kartu su Algirdu Stončaičiu siūlo skirti 400 tūkst. eurų Plungės rajono gimnazijos remontui, 1,2 mln. eurų – universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste, taip pat M.Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenės kultūros ir rekreacinėms reikmėms. Tiesa, šiemet J.Varkalio norai kuklesni – pernai šis politikas pateikė pasiūlymų už 7,8 mln. eurų.
O „darbiečiai“ Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vytautas Gapšys nepamiršo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho miesto – prašo 700 tūkst. eurų skirti Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijai.
A.Palionis pasirūpinti nori ir mokyklomis, ir pėsčiųjų takais
Tuo tarpu Dainavos vienmandatėje apygardoje, apimančioje Birštoną ir Prienus, išrinktas Seimo narys Andrius Palionis pateikė daugiausia pasiūlymų, kaip pagražinti kitą rajoną – Širvintų. Lietuvos regionų frakcijai priklausantis politikas iš viso registravo 9 pasiūlymus už 8,6 mln. eurų.
2022 metų biudžete jis prašo skirti 700 tūkst. eurų pėsčiųjų tako Širvintų rajone remonto darbams, 900 tūkst. eurų – Širvintų pradinės mokyklos modernizavimui, 483 tūkst. – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo remontui, 1,2 mln. eurų – Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statybai, 545 tūkst. eurų – ugdymo kokybės gerinimui Širvintų meno mokykloje.
Nepamirštas ir Širvintų kultūrinis gyvenimas. A.Palionis 900 tūkst. eurų prašo skirti Širvintų krašto kovų už laisvę muziejui, 700 tūkst. eurų – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro modernizavimui, 1,5 mln. eurų – šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Širvintose įrengimui. Galiausiai, 1,7 mln. eurų siūloma asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimui Širvintų rajono savivaldybėje.
Prašydami papildomo finansavimo iš biudžeto savo siūlomiems projektams Seimo nariai, kaip pagrindinius lėšų šaltinius nurodė skolintas lėšas, akcizus už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplanines biudžeto pajamas, Valstybės investicijų programos sutaupytas lėšas, pajamas už parduotą valstybės turtą.
Stengiasi atkreipti dėmesį
Seimo BFK pirmininkas M.Majauskas pabrėžia, kad pagal Konstituciją už biudžeto formavimą ir jo vykdymą atsakinga Vyriausybė, o Seimas vertindamas Vyriausybės pateiktą biudžetą iš esmės gali tik pritarti arba nepritarti.
„Koreguoti pateiktą projektą Seimas gali tik išskirtinais atvejais. Pagal Seimo statute įtvirtintą procedūrą tokiais atvejais kartelė iškeliama labai aukštai – reikia 71 balso už konkretų pasiūlymą biudžeto priėmimo metu. Natūralu, jog Seimas, pasitikėdamas savo Vyriausybe, atsižvelgia į jos nuomonę ir atskiri Seimo narių pasiūlymai nesurenka reikiamo balsų skaičiaus“, – pabrėžė M.Majauskas.
Nepaisant to, Seimo nariai kiekvienais metais registruoja naujus pasiūlymus.
„Matyt, tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės ir Vyriausybės dėmesį į, jų manymu, aktualias problemas. Tai neabejotinai efektyvus būdas pademonstruoti pastangas ir rūpestį. Tačiau, kaip balsavimų praktika rodo, tai nėra rezultatyvus problemų sprendimo būdas. Paprastai tik vienas pasiūlymas iš šimto sulaukia palaikymo galutinėje biudžeto priėmimo stadijoje“, – priminė M.Majauskas.
Tačiau „Swedank“ ekonomistui N.Mačiuliui Seimo narių norai tvarkyti ir finansuoti pavienius objektus panašiau ne į demonstruojamą rūpestį, o politinę korupciją.
„Jei nebūtų vienmandačių apygardų, politinis procesas ir finansų valdymas Lietuvoje būtų atsakingesnis, nes politikai dažnai atstovauja labai siauriems interesams, galvoja, kaip atrodys artimiausi rinkimai ir nežiūri plačiau“, – apibendrino ekonomistas.
Biudžetas – jau po mėnesio
2022 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų augti 11,4 proc. iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. iki 16,481 mlrd. eurų. Numatoma, kad kitais metais augs minimali mėnesio alga, neapmokestinamasis pajamų dydis, pensijos, atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.
Pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas numatytas Seime lapkričio 25-ąją, po jo projektas bus grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas planuojamas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
