Vilnietė Kristina (pavardė redakcijai žinoma) gruodžio 26-osios vakare gavo „Smart-ID“ perspėjimą apie prisijungimą. Nieko neįtarusi 37 metų moteris į programėlę telefone suvedė savo prisijungimo kodą.
Programėlė paprašė kodo
„Tai nebuvo kokia nors apgaulinga žinutė. Apie sukčių pinkles mes esame skaitę. Mūsų atveju telefone įsižiebė pati „Smart-ID“ programėlė, tad nieko bloga tikrai neįtarėme“, – 15min pasakojo moters sutuoktinis Andrius. Tiesa, tuo momentu moteris nieko nepirko, pinigų nepervedinėjo, tačiau sistemai paprašius kodo ji tuoj pat jį suvedė.
Netrukus moteris sulaukė skambučio. „Žmogus prisistatė esąs iš banko ir paklausė, ar mes tikrai suvedėme tą kodą. Jis pakartojo tą tikrąjį kodą, kurį žmona buvo suvedusi. Žmogus sakė, kad „Smart-ID“ susidūrė su techniniais nesklandumais. Taigi žmona tik patvirtino, kad būtent tokį kodą ir suvedė“, – pasakojo vyras.
Pastaruoju metu „Smart-ID“ programėlė iš tiesų buvo susidūrusi su trikdžiais – gyventojai kurį laiką negalėjo prisijungti prie savo sąskaitų.
Tik vėliau paaiškėjo, kad sukčiai buvo sukūrę jos „Smart-ID" platformą kitame telefone ir prie sąskaitos prisijungė turėdami kodus. Tiesa, kaip pateko į vilnietės telefoną, taip ir liko neaišku.
Pavogė 2200 eurų
„Mums policijoje paaiškino, kad tai kažkoks naujas, dar nežinomas būdas“, – pasakojo vyras.
Iš moters sąskaitos netrukus buvo nuimti 2200 eurų. Jau kitą rytą vilniečių pora nuskubėjo į policiją ir banką. Pareigūnai savo ruožtu pradėjo tyrimą, apie tai paskelbė ir viešai, tačiau banke sekėsi sunkiau.
„Mums tik patvirtino, kad pinigai pervesti į kitas sąskaitas Lietuvoje, yra net pavardės žmonių – tai lietuviai. Netgi žinoma, kur pinigai išgryninti, tačiau bankas daugiau niekuo negalėjo padėti“, – stebėjosi Andrius. Tiesa, pripažinta, kad prie vilnietės „Smart-ID“ programėlės iš tiesų jungtasi iš kito telefono, tačiau bankas, pasak pašnekovo, atsisakė atšaukti pervedimus.
„Smart-ID“ atstovai: vyksta vidinis tyrimas
Nukentėjusi pora kreipėsi ir į „Smart-ID“ programėlę valdančią įmonę, tačiau šios atstovai sako, kad aiškinasi situaciją.
„Teigti, kad dėl šio incidento kalta „Smart-ID“ technologija, nėra teisinga. Šiuo metu vyksta policijos ir mūsų bendrovės vidinis tyrimai, kurie, tikimės, atskleis tikrąsias incidento priežastis“, – 15min teigė programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions AS“ Lietuvos filialo verslo vadovas Viktoras Kamaravcevas.
„Apmaudu girdėti, kad telefoniniai sukčiai apgavo moterį. Šis faktas įrodo, kad žiniasklaida galėtų dar dažniau informuoti savo skaitytojus apie sukčius ir jų apgavystes, taip padėdama išvengti nusikaltėlių pinklių“, – pridūrė jis.
Įtaria, kad gali būti spragų
Vilnietis Andrius mano, kad programėlėje yra spragų, nors apie tai viešai daug nekalbama.
„Kyla klausimas, ar nėra spragų šioje programėlėje. Kaip sukčiai gavo žmonos duomenis? Tai nebuvo įsilaužimas į telefoną, regis. Be to, neaišku, ką tokiais atvejais daryti. Bankas negali stabdyti pervedimų, nes reikia policijos dokumento. Policija negali išsiaiškinti iki galo, nes neturi įrodymo iš banko, kad padarytas nusikaltimas. Su tokia situacija, manau, kiekvienas gali susidurti“, – krimtosi pašnekovas.
„Smart-ID“ Baltijos šalyse turi apie 2,6 mln. vartotojų. Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias – 1,2 mln.
Nustojus galioti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelėms, dauguma bankų klientų pradėjo naudotis „Smart-ID“ tapatybės patvirtinimo programėle.
Nukentėjusių yra ir daugiau
Į 15min kreipėsi ir dar vienas nukentėjusysis, kuris nenorėjo, kad būtų viešai minimas jo vardas.
„Tas pats ir man įvyko. Gruodžio mėn. 23 d. apie 23 val. atsitiktinai mobiliojo telefono ekrane iššoko, kad reikia suvesti PIN1 kodą. Aš kaip tiktai dirbau su RIMI mokėjimo kortele, suvedinėjau duomenis. Nusistebėjau, kad reikalauja, bet oficialus SMART-ID kodo įvedimo ekranas, tai suvedžiau. Čia, matyt, sutapimas“, – pasakojo vyras.
Kitą dieną, apie 14 val., paskambino žmogus ir prisistatė SEB banko darbuotoju. „Jis pasakė, kad bandyta įsilaužti į mano sąskaitą, ir paprašė suvesti PIN2 kodą mobiliojo telefono ekrane, kai pasirodys SMART-ID ekranas. Aš nieko neįtardamas suvedžiau, galvojau, kad tai legalu, nes buvau primiršęs, kad daugiau kaip prieš pusę paros anksčiau PIN1 kodą buvau suvedęs. Taip nuskaičiavo 1400 eurų“, – pasakojo nukentėjusysis.
Jis dirba su IT susijusį darbą, žino, kaip saugoti duomenis. „Niekam nebuvau pateikęs nei ID kodo, kur SEB bankas išduoda su sutartimi, nei asmens kodo, nei telefono. Kaip sukčiai visus šiuos duomenis gavo ir sudėjo į vieną vietą, man nesuprantama. Taip pat kaip galėjo daugiau kaip pusę paros išlaikyti mano PIN1 ar sąskaitą atvirą. Ar tiesiog nusiskaitė?“ – stebėjosi pašnekovas.
Įvykį jis užregistravo policijoje ir banke, tačiau jokių žinių iki šiol neturi.
