Nuo rublio susilpnėjimo nukentėjo didžioji dauguma šalies bendrovių (81,1 proc.). Beveik pusė (44 proc.) pajuto didelę žalą verslui.
Tokie yra „Forbes“ užsakymu bendrovės „Aktion Management service“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo Rusijos įmonių generaliniai direktoriai ir steigėjai, rezultatai.
Į analitikų klausimus atsakė 475 mažmeninės ir didmeninės prekybos, paslaugų, gamybos, statybos, transporto, viešojo maitinimo ir IT sektoriaus įmonių atstovai. Daugiau kaip 80 proc. įmonių yra mažos. Apklausa vyko rugpjūčio 19-28 d.
Daugiau nei 67 proc. respondentų pagrindine verslo problema įvardijo prekių ir žaliavų įsigijimo išlaidų augimą. Beveik pusė (47,6 proc.) pažymėjo perkamosios galios sumažėjimą, apie 40 proc. – ženklų pelningumo kritimą, 34,7 proc. teigė, kad didėja logistikos sąnaudos. Viena iš dešimties įmonių teigė pakeitusi tiekėjus ir jau dirbanti nuostolingai. Tik 12 proc. apklaustųjų patikino analitikus, kad silpnėjančio rublio fone sunkumų nepatiria.
Dauguma respondentų įsitikinę, kad ši padėtis turės įtakos pelnui, rašo „Forbes“. Kas trečias prognozuoja, kad iki metų pabaigos finansiniai rezultatai sumažės 10-30 proc., kas dešimtas – 30-50 proc., kas penktas – 5-10 proc. Tik 17,9 proc. tokios rizikos neįžvelgia.
2023 m. rugpjūčio mėn. dolerio kursas pirmą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. viršijo 100 rublių, o euro – 111 rublių. Reaguodamas į nacionalinės valiutos silpnėjimą, Rusijos bankas neplanuotai padidino pagrindinę palūkanų normą iki 12 proc. per metus. Netrukus po reguliatoriaus veiksmų rublis pradėjo stiprėti.
Rugpjūčio 18 d. dolerio kursas buvo 93,57 rublio, o tai vis dar gerokai viršijo 2023 m. sausio mėn. lygį, kai dolerio kursas buvo nukritęs žemiau 69 rublių. Rugpjūčio 31 d. rytą doleris kainavo 96 rublius. Bendrovės „Alfa Capital“ analitikas Aleksandras Džiojevas neatmetė galimybės, kad dolerio kursas vėl gali viršyti 100 rublių, nes Rusiją palieka užsieniečiai.
