Pasigenda paramos SVV įmonėms
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė antradienį BFK teigė, kad iš visų šalyje veikiančių įmonių smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės sudaro 90 proc. Jose, anot jos, įdarbinta 97 proc. visų Lietuvos darbuotojų.
„Į sunkumus patiriančių įmonių sąrašą įrašyta 35 tūkst. verslo įmonių. Kitoms įmonėms pasiūlyta pačioms prisijungti, bet, kaip dažniausiai, už borto liko mažiausios, nuo 1 iki 10 darbuotojų įdarbinančios įmonės. Mūsų prašymas būtų įtraukti visus be išimties SVV subjektus į remtinų įmonių sąrašą, kad būtų vienodos paritetinės sąlygos“, – aiškino ji.
Taip pat SVV tarybos pirmininkės teigimu, būtina sukurti fondą, skirtą remti tik smulkias ir vidutines įmones. Per jį būtų prašoma teikti skubią finansinę pagalbą, skirti vieno mėnesio apyvartą, taip pat įveiklinti įmones per regioninės socialinės ekonomikos centrus.
Tačiau finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė aiškino, kad 99 proc. „Invegos“ priemonių yra orientuotos į smulkų ir vidutinį verslą. Šiuo metu kuriama priemonė orientuota į stambesnes bendroves, tačiau ji dar neveikia. Taip pat ji tikino, kad iškart po Velykų turėtų startuoti priemonė, kuria per bankus ketinama išdalinti 50 mln. eurų smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Valstybė duoda 50 mln. bankams ir prašo perskolinti neprašydama prisiimti jokios rizikos bankams, o 100 proc. prisiima riziką valstybė“, – tikino L.Maskaliovienė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka taip pat patikino, kad visos „Invegos“ priemonės yra nutaikytos smulkiam ir vidutiniam verslui. Tiesa, šiuo metu kuriamas fondas, kuris būtų orientuotas į didesnes įmones.
„Tos priemonės, kurios šiandien taikomos verslui ir bus taikomos atnaujintomis, geresnėmis sąlygomis, yra priemonės, kurios konkrečiai nutaikytos smulkiam ir vidutiniam verslui“, – kalbėjo ji.
Suabejojo bankais
Komiteto narys Viktoras Rinkevičius pastebėjo, kad parama ir paskolų atidėjimas priklauso nuo bankų malonės.
„Jeigu bankas malonės atidėti paskolą, tada valstybė malonės kompensuoti palūkanas. Jeigu bankas nemalonės atidėti paskolos mokėjimo, tai tokiai įmonei bankrotas. Tai menka malonė ir menka parama, rizikinga“, – tikino jis.
Tačiau L.Maskaliovienės nuomone, bankai nėra suinteresuoti turėti blogų paskolų.
„Bet verslas turi pasiskaičiuoti, paskola nėra nurašoma, ji tiesiog atidedama, prailginama. Jeigu verslas susiduria su problemomis, tai, kiek aš žinau, visi bankai labai geranoriškai vertina kiekvieną atvejį“, – tikino ji.
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas, komiteto nariams sakė, kad kol kas bankų elgesys per karantiną yra korektiškas.
„Kol kas bankų elgesys pakankamai korektiškas tiek būsto, tiek vartojimo kredito atveju. Aišku, fizinių asmenų įstatymas pakankamai griežtas, ten tų laisvių daug nėra. Su verslu situacija yra kiek kitokia, su verslu yra individualios sutartys, ir ten visada abi šalys turi sutarti“, – kalbėjo jis.
Pasiūlė atsisakyti garantijų verslui
Tačiau komiteto nariams užkliuvo, kad šiuo metu teikiamos garantijos verslui yra iki 80, o ne 100 proc. Anot jų, bankams tokios įmonės nėra patrauklios. Tačiau J.Rojaka paaiškino, kad 100 procentinių garantijų neleidžia Europos Komisija.
„Velniop tą Europos Sąjungą, šioje situacijoje turime rūpintis Lietuvos verslu. Jeigu neleidžia 100 proc., tai įdėkite 99,9. 80 proc. neveikia, senos tvarkos neveikia, kaip jūs nesuprantate“, – komentavo BFK narys Mykolas Majauskas.
L.Maskaliovienės teigimu, kadangi valstybė negali pažadėti 100 proc. garantijų, dėl to bus dalinamos tokios paskolos. Tačiau ir tai neįtikino M.Majausko ir šis pasiūlė visus pinigus perkeli iš garantijų į paskolų suteikimą.
„Didžioji dalis verslo bankų akimis šiandien yra bankrutavę. Jie nesugeba net 20 proc. sudaryti garantijos bankui savo turtu“, – tikino M.Majauskas.
BFK pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, pati „Invega“ turėtų apsiimti išduoti paskolas.
„Nes vėl papulsime į spąstus, kaip 2009 metais. „Invega“ garantuoja, o bankas neduoda ir nė viena pusė nieko negauna“, – sakė jis.
J.Rojakos teigimu, pati „Invega“ be bankų pagalbos teikia sąskaitų užskaitymo paramą, kuri neleidžia formuotis skolų burbului.
„Tos įmonės, kurios šiandien susiduria su neapmokėtomis skolomis, jos gali už minimalią kainą gauti lėšas iš valstybės. Priemonė bus paleista šios savaitės pabaigoje. Dar viena priemonė, kuri tiesiogiai „Invegos“ administruojama ir per tarpininkus siūloma, yra paskolos, ypač paveiktoms veikloms. Tiesioginės paskolos numatomos, bet tai šiek tiek užtruks laike, bet jos buvo numatytos“, – kalbėjo ji.
M.Majausko teigimu, dalis įmonių, kurių veikla uždrausta, šiuo metu neturi apyvartinių lėšų, tačiau joms vis tiek reikia apmokėti dalį darbuotojo prastovos, mokestį už nuomą.
„Dabar kadangi negalėjo parduoti, tai nesumokėjo darbuotojams už praėjusį mėnesį. Dabar eina antras mėnuo, už kurį reikia sumokėti. Jie neturi jokių pajamų, valstybė kompensuoja tik dalį. Iš kur jam paimti tą 10 proc. ar 20 proc., kaip siūlote? Vienintelis variantas yra valstybės likvidumo parama ir ji turi ateiti 100 proc., nes jeigu ji 80 proc., tai bankui netiks 20 proc. joks garantas. Jeigu sakote, kad ateis valstybės paskola, bet ji bus vėliau, tai iš ko susimokėti darbuotojui?“ – klausė M.Majauskas.
Verslas daugiau skolinasi
T.Garbaravičius sakė pastebintis, kad bankai vis dažniau kreipiasi į paskolų rizikos duomenų bazę.
„Kai bankas teikia paskolą, jis pasitikrina, ar ta įmonė neturi kitų paskolų kituose bankuose, kreipiasi į tą bazę ir gauna atsakymą. Matome, kad dėl paskolų juridiniams asmenims užklausų skaičius yra padidėjęs“, – kalbėjo jis BFK nariams.
Bet to, T.Garbaravičiaus teigimu, padaugėjo užklausų, kurioms teikiamas neigiamas atsakymas. Tai reiškia, kad į bankus kreipiasi įmonės, kurios anksčiau niekada nėra turėjusios paskolų.
„Nežinome, kaip ten baigėsi, ar įvyko sandoris ar ne, kažkoks kredito susitarimas, bet matome, kad yra labai didelis padidėjimas“, – tikino jis.
