Apklausoje dalyvavusios 750 Baltijos šalių įmonių buvo paprašytos įvertinti pavojų, kurį joms kelia (arba nekelia) tarptautinėmis sagomis virtę geopolitiniai procesai – „Brexit“ bei JAV ir Kinijos prekybos karas. Paaiškėjo, kad didžiausia dalis nerimaujančių dėl „Brexit“ įtakos jų verslui yra Latvijoje – kas ketvirta, arba 27%, Latvijos įmonė prognozuoja patirsianti didesnį ar mažesnį „Brexit“ poveikį. Panašu, kad Lietuvoje streso dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES yra mažiau – 18% įmonių išskyrė „Brexit“, kaip pavojaus šaltinį jų verslui, palyginti su 16% taip atsakiusių Estijoje.
Tiesa, penktadalis respondentų Lietuvoje (20%) ir kiek daugiau Latvijoje (23%) mano, kad abu pasaulinės ekonomikos stabdžiai turės labai panašų poveikį jų verslui. Priešingai nei Estijoje, kurioje beveik pusė apklaustųjų (48%) yra ramūs ir teigia, kad „Brexit“ bei JAV ir Kinijos prekybos konfliktas poveikio jų verslui neturės. Savo ramybe estai ganėtinai skiriasi nuo latvių ir lietuvių verslininkų, kurių atitinkamai 30% ir 36% teigia, kad pastarieji geopolitiniai reiškiniai įtakos jų verslui neturės. Skaičiuojama, kad apie 2% verslo atstovų kiekvienoje šalyje tikisi išlošti iš šių ilgai trunkančių geopolitinių įtampų.
Tarp verslo atstovų, kurie įvardijo, kad jų verslui Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES atsilieps neigiamai, dažniausias to paaiškinimas buvo „Brexit“ ekonomikoje sėjamas netikrumas.
Apklausoje taip pat buvo teirautasi, ar verslininkai jaučia, jog Vokietijos ekonomikos lėtėjimas ir kitos makroekonominės, geopolitinės priežastys ima keisti jų klientų ir verslo partnerių elgseną, pavyzdžiui, nulemia didesnį atsargumą. Kintančią klientų ir verslo partnerių elgseną atsakė juntančios 48% įmonių Lietuvoje, 39% Estijoje bei 36% įmonių Latvijoje.
„Prekybos konfliktas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, o ypač „Brexit“, taip stipriai užsitęsė, kad verslas jau priprato gyventi jausdamas ilgalaikį netikrumą dėl pasaulinės ekonomikos ateities. Panašu, kad ši būsena tapusi tokia natūrali, kad nebekelia perdėto streso. Kita vertus, jaučiam, kad klientai išmokę paskutinės krizės pamokas bei daug kas turi atsarginį planą „b“, jeigu susiklostytų nepalankių įvykių scenarijus. Visgi, planuodamos kitų metų veiklą ir rezultatus, įmonės atsižvelgia į galimus prekybos karus ir „Brexit“”, - sako Vytis Žegužauskas, „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas.
Be kita ko, apklausa atskleidė, kad nepaisant pasaulinės ekonomikos padangėje plaukiančių debesų, Baltijos šalių verslas gana pozityviai žiūri į artimiausius metus – daugiau nei 80% įmonių visose trijose Baltijos šalyse 2020 m. planuoja arba didinti pardavimus, arba bent išlaikyti pardavimus stabilius. Didžiausias procentas ketinančių kitąmet didinti pardavimus yra tarp Lietuvos SVV atstovų (38%). Estijoje šis rodiklis siekia 32%, Latvijoje 31%. Daugiausia įmonių, planuojančių išlaikyti apyvartą panašiame lygyje, yra Estijoje (50%), o didžiausias procentas įmonių, prognozuojančių pardavimų mažėjimą, yra Latvijoje (28%).
Kita vertus, Latvijoje stebimas didžiausias procentas SVV (41%), kitąmet planuojančio verslo plėtrą, pavyzdžiui, didinant eksporto apimtis, įrengiant naują ar išplečiant gamybos liniją.
Įdomus faktas: dauguma įmonių, kurios nesiruošia kitąmet imtis plėtros, paklaustos kodėl, apklausoje nurodo visuotinį netikrumą ir kitas ekonomines ir geopolitines priežastis. Ir – palyginimui – 7% respondentų atsakė, kad jų sprendimas nesiplėsti nulemtas ribotų galimybių gauti paskolas.
Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo nuomonės tyrimą „Luminor“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklaususi 750 įmonių atstovus – kiekvienoje šalyje po 250. Įmonių, kurių pajamos neviršija 4 mln. Eur, apklausa atlikta 2019 m. spalio 11-25 dienomis.
„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjęs 16,8% indėlių ir 15,5% paskolų rinkos dalis. 2500 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja per milijoną klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 18,7%, o akcininkų kapitalas sudaro 1,6 mlrd. Eur.