„Tų rinkinių reikėtų labai daug turėti ir praktiškai kiekvieną dieną neštis maišais. Šiandien viskas vyksta taip: pinigus gauname ir grąžą atiduodame litais. Vadinasi, pinigai pas mus nesikaupia. Po sausio 1 d. pradės kauptis litai“, – situaciją aiškina D. Botyrius.
Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas ramina, kad išskirtiniais atvejais klientams grąžą bus galima atiduoti ir litais.
Per pirmąją dieną parduoti 55 tūkst. rinkinių
Lietuvos bankas jau suskaičiavo, kad vien per pirmąją dieną lietuviškų eurų rinkinių buvo parduota 55 tūkst. vienetų. Lietuvos banko komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius sako, kad toks parduotų rinkinių kiekis pranoko visus lūkesčius. Esą kai kuriose platinimo vietose jau teko papildyti atsargas.
Lietuvos bankas jau suskaičiavo, kad vien per pirmąją dieną lietuviškų eurų rinkinių buvo parduota 55 tūkst. vienetų.
Pašnekovo teigimu, kai kuriuose padaliniuose vis dar išlieka nemažos eilės. Vieni eurus perka tam, kad susipažintų, kiti galvoja dovanoti kaip Kalėdinę ar naujametinę dovaną. Lietuviškas euro monetas įsigyja ir svečiai iš užsienio. Daugiausiai tai – užsienio šalių numizmatai, rinkinius perkantys kaip kolekcinę vertybę. Eilėse netrūksta ir Lietuvos kolekcionierių. G. Simonavičius ramina, kad rinkinių, kurių yra 900 tūkst., turėtų užtekti visiems, norintiems įsigyti.
„Vienu metu galima įsigyti ne daugiau kaip penkis rinkinius. Apribojimas yra tam, kad neateitų vienas žmogus ir staiga visko neišpirktų“, – tvirtina G. Simonavičius, pridėdamas, kad rinkinių skaičius buvo nustatytas, atsižvelgus į kitų šalių euro įvedimo praktiką ir Lietuvos gyventojų skaičių.
Nuo ketvirtadienio lietuviškų euro monetų rinkinius bus galima įsigyti ir Lietuvos pašto skyriuose. Rinkiniai bus parduodami visą mėnesį, iki pat euro įsigaliojimo.
„Jeigu turite galimybę susipažinti su euru dar iki jo įvedimo, tą ir darykite. Juk nuo sausio 1 d. visi pradėsime grąžą gauti eurais“, – ragina G. Simonavičius.
Lietuviškų eurų rinkiniai smulkiųjų verslininkų negelbės
G. Simonavičiaus nuomone, lietuviškų euro monetų rinkiniai gali pasitarnauti smulkiesiems šalies verslininkams, nerimaujantiems, kad sausio pradžioje jie neturės pakankamo kiekio eurų ir negalės, pirkėjui sumokėjus litais, grąžos atiduoti eurais.
Su tuo iš dalies nesutinka Klaipėdos smulkiųjų verslininkų atstovas D. Botyrius. Pasak jo, smulkieji verslininkai tikrai pasinaudos šia galimybe, bet, nepaisant to, D. Botyrius atkreipia dėmesį, kad smulkiesiems verslininkams reikalingos ne tik euro monetos, bet ir popieriai pinigai. Be to, viename komplekte tėra 40 litų arba 11,59 euro, todėl tam tikrais atvejais gali teikti visą rinkinį ar net daugiau atiduoti vienam klientui.
Galimybę įsigyti lietuviškų eurų rinkinius jis vertina kaip paguodą, bet ne problemos sprendimo būdą.
„Tų rinkinių reikėtų labai daug turėti ir praktiškai maišais neštis kiekvieną dieną. Šiandien viskas vyksta taip: pinigus gauname ir grąža atiduodame litais. Vadinasi, pinigai pas mus nesikaupia. Po sausio 1 d. litai pradės kauptis“, – situaciją aiškina D. Botyrius.
Galimybę įsigyti lietuviškų eurų rinkinius jis vertina kaip paguodą, bet ne problemos sprendimo būdą. Pašnekovas prideda, kad prognozė, jog po Naujųjų metų smulkieji verslininkai kurį laiką nedirbs, vis dar išlieka.
Išskirtiniais atvejais grąžą gausite litais
Finansų ministerijos atstovas G. Šniukas teigia, kad yra tam tikri išskirtiniai atvejai, kai paslaugos teikėjas ar pardavėjas nėra įpareigotas, klientui ar pirkėjui susimokėjus litais, grąžą atiduoti eurais. Ši taisyklė nėra taikoma automatinės prekybos vietoms, pavyzdžiui, degalinėms, kuriose nėra kasininko. Taip pat viešajam transportui ir taksi. Jei už taksi paslaugas sumokėsite eurais, grąžą gausite eurais, bet, jei atsiskaitysite litais, grąžą taip pat galite gauti litais.
Taisyklė grąžą atiduoti eurais, kai klientas ar pirkėjas moka litais, netaikoma ir tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių paslaugos teikėjas ar pardavėjas negali duoti grąžos eurais. Anot G. Šniuko, penktadienį buvo nustatyti pavyzdiniai atvejai.
Pirmasis, jei žmogus perka vos kelis litus kainuojantį daiktą, o pateikia stambaus nominalo kupiūrą. Tuomet kasininkas grąžą gali atiduoti litais, nes kitu atveju jis nebeturėtų eurų. Taip pat, grąžą litais galite gauti tuomet, kai paslaugos teikėjas ar pardavėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamo kiekio grynųjų eurų. Kaip pavyzdį G. Šniukas pateikė kurjerio paslaugas, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Paskutinė išimtis, kai grąžą leidžiama atiduoti litais, taikoma visiems pardavėjams ir paslaugų teikėjams. Jei dienos apyvarta daug viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugos teikėjas nebeturi eurų, grąžą gali atiduoti eurais.
G. Šniukas pabrėžia, kad tai yra išimtys, o ne taisyklės, todėl paslaugų teikėjai ir pardavėjai neturėtų bandyti jomis piktnaudžiauti ir vis tiek privalo apsirūpinti eurais.
Klaipėdos smulkiųjų verslininkų atstovas D. Botyrius pripažįsta, kad tokios išimtys turėtų pagelbėti. Jis priduria, kad visi smulkieji verslininkai sausio mėnesį tikisi ir klientų supratingumo. Jo teigimu, kai kurie smulkieji verslininkai ir dabar yra priversti paprašyti, kad už paslaugą ar prekę mokantis žmogus pinigus išsikeistų, nes kasininkas neturi pakankamai grąžos. Panašių prašymų gali padaugėti ir įvedus eurą.
Latvijoje euras įsigalėjo per 10 dienų
Lietuvos banko komunikacijos departamento direktorius G. Simonavičius tvirtina, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų. Latvių pavyzdys rodo, kad euras pagrindine šalies valiuta tapo jau po dešimties dienų.
Tačiau pašnekovas perspėjo, kad norintieji išsikeisti turimus litus į eurus turėtų būti budrūs, kad nepakliūtų į sukčių rankas. G. Simonavičius pabrėžia – pinigai bus keičiami tik bankuose, Lietuvos pašto skyriuose ir kai kuriose kredito unijose. Jis atkreipia dėmesį, kad pinigai tikrai nebus keičiami kitose vietose ir tuo labiau – gatvėse ar namuose. Be to, pinigai bus keičiami tik nustatytu kursu.
