Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį nusprendė, kad „Snoro“ ieškinys turi būti nagrinėjamas Šveicarijos teismuose, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 1 dieną šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Apeliacinio teismo teigimu, „Snoro“ ieškinio nagrinėjimą Lietuvos, o ne Šveicarijos teismuose, leidžia Lugano konvencijos nuostata, jog byla gali būti iškelta ne pagal atsakovo buveinės vietą, o pagal vietą, kur atsirado žala.
„Žala pagrįstai gali būti laikoma kilusia Lietuvoje, nes ji yra nukreipta ne vien į turtinio pobūdžio vertybės pažeidimą, pasireiškusį konkretaus turto netekimu, tačiau ir į kitokio pobūdžio vertybių – bankų sistemos stabilumo ir patikimumo – pažeidimus“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Anot Apeliacinio teismo, iš ieškinio matyti, kad „Snoras“ sieks įrodyti, jog „Julius Baer & Co.“, N. Stanciko ir R. Bartaškos sumanymas buvo perimti „Snoro“ turtą, kad to nepastebėtų banko darbuotojai, auditoriai ar prižiūrinčios institucijos.
„Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamą ginčą taip pat glaudžiai susieja su Lietuvos teismais“, – rašoma nutartyje.
„Snoras“ teismui nurodė, kad jam priklausančios piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai buvo pervesti į sąskaitą banke „Julius Baer & Co.“ ir panaudoti kaip užstatas už paskolas. Paskolų lėšos netrukus būdavo pervedamos į „Julius Baer & Co.“ atidarytą Panamoje registruotos, buvusio didžiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo kontroliuojamos bendrovės sąskaitą, nepagrįstai nurodant, kad jos tikrasis naudos gavėjas yra „Snoras“.
Paaiškėjus, kad lėšų pervedimo schema buvo neteisėta, „Snoro“ turtas buvo grąžintas į pastarojo sąskaitas kituose bankuose, tačiau vėliau jis pervestas į V. Antonovo ir buvusio „Snoro“ akcininko ir prezidento Raimondo Baranausko asmenines arba jų kontroliuojamų bendrovių sąskaitas „Julius Baer & Co.“ banke.
Anot „Snoro“, nurodymus pervesti lėšas į sąskaitas banke „Julius Baer & Co.“ davė N. Stancikas bei R. Bartaška. Į V. Antonovo ir R. Baranausko sąskaitas pervedamas turtas būdavo automatiškai įkeičiamas už jiems išduotas paskolas, „Julius Baer & Co.“ nesiaiškinant dėl lėšų kilmės ir nuosavybės.
Paskelbus „Snoro“ veiklos moratoriumą ir išdavus V. Antonovo bei R. Baranausko arešto orderius, „Julius Baer & Co.“ skubiai ėmėsi realizuoti jų sąskaitose esančius vertybinius popierius ir gautomis lėšomis padengė jiems suteiktas paskolas.
Teikdamas skundą Apeliaciniam teismui, „Snoras“ taip pat nurodė, kad N. Stancikas bei R. Bartaška savo veiksmus derino ir įgyvendino kartu su „Julius Baer & Co.“ darbuotoju A. S., o jų veiklą apibūdino kaip „neteisėtą susitarimą-suokalbį“.
„Julius Baer & Co.“ teismui tvirtino, kad „Snoras“ mėgina perkelti atsakomybę už savo darbuotojų veiksmus. „Julius Baer & Co.“ teigė, kad jis taip pat buvo suklaidintas „Snoro“, jo akcininkų ir vadovų, kurie visada teigė, kad sandorių objektas buvo asmeninis V. Antonovo bei R. Baranausko turtas.
„Julius Baer & Co.“ taip pat pabrėžė, kad Ženevos teismas pernai sausį konstatavo, kad „Julius Baer & Co.“ veiksmuose nebuvo jokių nusikalstamos veikos požymių, o šį sprendimą rugpjūčio mėnesį patvirtino ir Ženevos apeliacinis teismas. „Julius Baer & Co.“ taip pabrėžė, kad yra įtrauktas kaip nukentėjusioji pusė į baudžiamąjį procesą prieš savo buvusį darbuotoją A. S.
Anot „Julius Baer & Co.“, „Snoras“ į teismo procesą N. Stanciką bei R. Bartašką įtraukė tik tam, kad pagrįstų reikalavimą ieškinį nagrinėti Lietuvos teismuose. „Julius Baer & Co.“ teigimu, tam sukurta ir suokalbio teorija, apie kurią „Snoras“ nurodė tik skunde Apeliaciniam teismui.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkritį. R. Baranauskas ir V. Antonovas nuo teisėsaugos slapstosi Rusijoje, juos Lietuvoje ketinama teisti už akių.
