Kitąmet 110 metų sukaktį minėsianti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ šią datą ketina įprasminti pagal juvelyro Vytauto Karčiausko eskizą sukurta menine kompozicija. Joje bus pavaizduotas žmogus su sparnais, o skulptūros viduryje spindės iš nerūdijančio plieno pagamintas tyro vandens lašas. Skaičiuojama, kad šis sumanymas bendrovei turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų.
Įmonės, kurios pagrindinė akcininke yra Klaipėdos miesto savivaldybė, generalinio direktoriaus liberalcentristo Leono Makūno teigimu, bendrovės stebėtojų taryba šiam sumanymui jau pritarė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė, tos pačios Liberalų ir centro sąjungos narė Judita Simonavičiūtė patvirtino, kad akcininkai neprieštaravo tokiam „Klaipėdos vandens“ vadovų sumanymui.
„Tokius projektus jautriai vertiname, nes vis dėlto tai – mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau šis fontanas ne tik vandentiekio įmonę įamžintų, bet ir būtų dovana Klaipėdai, kuri kitąmet švęs 760 metų sukaktį“, – tikino savivaldybės administracijos vadovė.
Tačiau opozicinių partijų atstovai naujo fontano idėją vertina skeptiškai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje priklausanti Zita Sličytė teigė, kad kur kas naudingiau pinigus investuoti į gyventojams tiekiamo vandens kokybės gerinimą.
„Kita vertus, kodėl bendrovė negalėtų pastatyti ir paminklo, jei per mėnesį surenka beveik 3 mln. litų už nieką?“ – piktinosi Z.Sličytė. Konservatorė turėjo galvoje keturių litų vadinamąjį abonentinį, arba vandens tiekimo, mokestį, kurį per 70 tūkst. uostamiesčio gyventojų „Klaipėdos vandeniui“ priversti mokėti net ir tada, kai nesuvartoja nė vieno kubinio metro vandens.
Tačiau „Klaipėdos vandens“ stebėtojų tarybos pirmininkas Artūras Šulcas siūlė „neieškoti sensacijų“.
„Tuo ketvirčiu milijono litų nei mes miesto biudžeto skyles užlopysime, nei vandens tarifą sumažinsime. Tai gražus sumanymas, lėšų jam įgyvendinti bendrovė skirs iš savo einamosios sąskaitos“, – ramino A.Šulcas.
Tuo metu įmonės vadovas L.Makūnas pripažino, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ bendrovė tikrai laikė 4 mln. litų indėlį.
„Valstybės apdraustą indėlio dalį (345 tūkst. litų) jau atgavome, tačiau ar atgausime likusius pinigus, nedrįstu prognozuoti“, – abejojo bendrovės vadovas.
