Be to, teismui pateikti 61 milijono litų, skirtų pirmiesiems trejiems administravimo mėnesiams, ataskaita yra abstrakti ir kelia abejonių, ar tos sąnaudos buvo pagrįstos ir padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų. Asociacija taip pat primena, kad pagal Lietuvos įstatymus, atlyginimą administratoriui nustato kreditorių susirinkimas.
„Iš to, kas pateikta teismui, akivaizdu, kad bankrutavusio banko administravimo sąnaudų ir gautos naudos santykis yra labai prastas. Ataskaita abstrakti, daugelyje vietų tiesiog skundžiamasi darbo krūviu ir užduoties sudėtingumu, tačiau niekur nematyti išsamaus nuveiktų darbų sąrašo ir gautos naudos įvertinimo. Nepaisant abejotino rezultato, teismo prašoma patvirtinti beveik tokio pat dydžio biudžetą dar vienam trijų mėnesių laikotarpiui. Tokia logika mums sunkiai suvokiama“, – neslėpė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Biudžetą sudaro dvi dalys – banko veiklos palaikymo sąnaudos ir išlaidos konsultantams. Palyginti su pirmaisiais trimis administravimo mėnesiais, banko veiklos palaikymui prašoma 2,6 mln. litų mažiau (viso 27,25 mln. litų), o konsultantų paslaugoms finansuoti – milijonu litų daugiau (viso – 29,9 mln. litų).
Įvertinimus pateikę ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Snoras“ nevykdo komercinės veiklos, tačiau sąnaudos, tenkančios 1000 litų turto yra maždaug 54 proc. didesnės nei Lietuvoje veikiančių bankų vidurkis. Tuo tarpu sąnaudos komunikacijai ir informacinėms technologijoms yra beveik 3 kartus didesnės nei šiuo metu panašų turtą valdančiame Ūkio banke.
Dar sudėtingiau įvertinti išlaidas konsultantams, nes savo prašyme banko administratorius nepateikė duomenų, kurie galėtų pagrįsti išlaidų eilutes. Neaišku, kokiam skaičiui konsultantų teko tokios išlaidos, neįmanoma pasakyti, ar banko darbuotojų ir kai kurių konsultantų funkcijos nesidubliuoja.
„Maža to, teisininkai daro išvadą, kad į planuojamas išlaidas konsultantams yra įtrauktas atlyginimas ir pačiam administratoriui, ir jo patikėtiniams, o tai pažeidžia Įmonių bankroto įstatymą, pagal kurį atlyginimą administratoriui gali nustatyti tik kreditorių susirinkimas. Tai verčia abejoti administravimo proceso skaidrumu. Jei ir toliau bus laikomasi tokių pačių principų, per metus „Snoro“ administratorius įsisavins 250 milijonų litų be aiškaus rezultato. Manome, kad esama praktika yra per brangi ir neveiksni, todėl ją reikėtų keisti iš esmės“, – pažymėjo D.Arlauskas.
