Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Snoro“ bankroto administravimui išleista 97 mln. eurų

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista daugiau kaip 97 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui.
„Snoras“
„Snoras“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Per visą „Snoro“ bankroto administravimo laiką (nuo 2011 metų gruodžio iki 2018 metų pabaigos) jo išlaidos siekė 97,3 mln. eurų, iš kurių 57,32 mln. eurų išmokėta konsultantams ir bankroto administratoriui, nurodoma naujausioje „Snoro“ veiklos ataskaitoje kreditoriams.

Su banko veika susiję mokėjimai per šį laikotarpį siekė 39,98 mln. eurų, iš kurių 21,658 mln. eurų teko su darbuotojais susijusioms išlaidoms, 7,152 mln. eurų – ryšių ir IT išlaidoms, 5,049 mln. eurų – patalpų išlaikymo išlaidoms.

„Snoras“ savo kreditoriams iki 2018 metų pabaigos išmokėjo 834,696 mln. eurų, iš kurių 831,972 mln. eurų išmokėta antruoju kreditorių eilėje esančiam Indėlių draudimo fondui, o 2,724 mln. eurų – banko darbuotojams, kurie yra pirmos eilės kreditoriai.

Per visą „Snoro“ administravimo laikotarpį bankas gavo iš viso 947,013 mln. eurų pajamų, iš kurių 506,986 mln. eurų teko su paskolomis ir jų pardavimu susijusioms lėšoms, 217,67 mln. eurų – susigrąžintoms lėšoms iš finansinių įstaigų, 56,183 mln. eurų – finansiniam turtui, 63,075 mln. eurų – ilgalaikiam ir kitam turtui.

„Snoro“ turto grynoji apskaitinė vertė 2018 metų pabaigoje buvo 33,794 mln. eurų, iš kurių 20,526 mln. eurų teko paskoloms, o 11,689 mln. eurų – nekilnojamajam turtui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?