D.Grybauskaitė: modelis yra nenuoseklus ir nepagrįstas finansiškai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu parengtas naujasis socialinis modelis yra nenuoseklus ir nepagrįstas finansiškai, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Todėl Vyriausybei būtina atsirinkti, kas yra svarbu ir būtina bei įmanoma įgyvendinti pagal finansines galimybes“, – LRT.lt sakė ji.
Prezidentės vertinimu, atskiri modelio pasiūlymai paremti skirtingomis ideologinėmis mokyklomis ir todėl nelabai dera vienas su kitu. Be to, jie nepagrįsti finansiškai, paliekant lengvabūdišką pasiūlymą didinti bendruosius mokesčius.
Prezidentės vertinimu, atskiri modelio pasiūlymai paremti skirtingomis ideologinėmis mokyklomis ir todėl nelabai dera vienas su kitu.
„Susiduriame su daugeliu interpretacijų ir netikslumų, kai kalbama apie SADM užsakymu įvairių mokslininkų grupių parengtus pasiūlymus dėl Darbo kodekso, užimtumo rėmimo naujų redakcijų, socialinio draudimo reformos, skurdo mažinimo priemonių, gavusius bendrą „socialinio modelio“ pavadinimą“, – dėstė D.Grybauskaitė.
Trišalei tarybai linki kompromiso
Prezidentė sakė, kad vienos mokslininkų grupės kai kurie pasiūlymai, kaip būtų galima reformuoti darbo santykius, atitinka ekonomikos vystymo poreikį. „Dėl šių santykių nelankstumo esame gavę daug pastabų ir iš Europos Komisijos“, – paaiškino ji.
Dėl to D. Grybauskaitė palinkėjo Trišalėje taryboje rasti kompromisą ir bent dalį pasiūlymų įgyvendinti.
Tačiau kitos mokslininkų grupės pasiūlytus pokyčius socialinio draudimo srityje Prezidentė įvertino kritiškiau. „Ypač dėl to, kad šie pasiūlymai yra labai brangūs (jų įgyvendinimas siektų daugiau kaip 1 mlrd. eurų), o padengti šias išlaidas siūloma didinant bendruosius mokesčius“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Taigi kalbėti verta konkrečiai. O apsispręsti turi Vyriausybė, – pabrėžė prezidentė. – Tik tada bus galima vertinti pasirinktus pasiūlymus. Kol kas vieni kalba apie viena, kiti apie kita, ir taip atsiranda nesusikalbėjimas.“
D. Grybauskaitė pastebėjo, jog būtini politiniai sprendimai ir aiškumas, kas apie ką kalba ir kiek tai kainuos visiems Lietuvos žmonėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: naujas modelis nieko nekainuos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje geriausių šalies mokslininkų parengtu socialiniu modeliu siekiama užtikrinti ekonominę ir socialinę visuomenės gerovę.
Naujų mokesčių įvedinėti nereikės – mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas.
Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių esą įvedinėti nereikės – mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime rašoma, kad mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, paprasčiausiai siūloma tobulinti jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas.
Socialinį modelį kūrę mokslininkai siūlo į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių tvirtai ir stabiliai laikytųsi visa Lietuvos socialinė sistema: darbo santykius, užimtumo skatinimą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą. Mokslininkų siūlymai apima darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, pagrindinės (bazinės) pensijos finansavimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto, rezervo fondo sukūrimą, socialinio draudimo gavėjų ir atitinkamai mokėtojų rato plėtrą.
Įdiegus mokslininkų siūlymus, per artimiausius trejus penkerius metus Lietuvoje būtų sukurta iki 85 tūkst. naujų ir kokybiškų darbo vietų, tokių, kur būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir užtikrinama darbuotojų gerovė. Tai leis sumažinti ne tik nedarbo, bet ir skurdo lygį šalyje.
Negana to, mokslininkų prognozėmis, gyventojai galėtų tikėtis iki 5 proc. didesnių atlyginimų kasmet, o ganantys MMA – net 5-10 proc. prieaugio. Darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val. ir turėti tris laisvas dienas praleisti su artimaisiais.
Iš esmės keistųsi ir bedarbių padėtis – jiems pirmaisiais nedarbo mėnesiais būtų ne tik padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet jos apskritai būtų mokamos ilgesnį laiką ir jas gautų didesnė bedarbių dalis. Be to, būtų išplėstas ir motinystės išmokas gaunančių jaunųjų tėvų ratas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinio modelio kūrėjai atsako į 25 profsąjungų pastabas dėl naujojo Darbo kodekso
Padėties gerinimas numatytas ir pensininkams, kurie galėtų tikėtis iki 5 proc. pensijų augimo kasmet. To būtų pasiekta per aiškų, su ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusį pensijų indeksavimą, be to, pensijos būtų griežčiau susietos su mokėtomis įmokomis ir žmogus žinotų bei matytų, kaip jo mokamos įmokos jam kaupia pensiją.
