Naujausi planai naikinti Socialinių įmonių įstatymą gali dar labiau apriboti negalią turinčių žmonių galimybes susirasti darbą, teigia Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) vadovas Gediminas Bartkus.
Prieš keletą mėnesių pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planai keisti neįgaliųjų užimtumo modelį, pasak NSĮS vadovo G.Bartkaus, įneša sumaišties, nes šiuo metu tebegalioja anksčiau priimti pakeitimai.
„2020 m. įsigaliojus naujoms Socialinių įmonių įstatymo pataisoms Prezidentūros siūlymu buvo numatyta, kad įgyvendintų pokyčių efektas bus matuojamas 2022 m. lapkričio 1 d., vertinant laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Tačiau dar likus visam pusmečiui iki vertinamo, kurį turėtų atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikotarpio pabaigos pradėta kalbėti apie naują neįgaliųjų užimtumo modelio reformą, net neįvertinus ankstesnių įstatymo keitimo rezultatų“, – komentuoja G.Bartkus.
Pasak jo, neįgaliųjų įdarbinimo skatinime tvyro didelis chaosas. Naujos reformos pristatymas taip pat sukėlė daug klausimų, į kuriuos dar neatsakyta – socialinės įmonės iki šiol nežino, kokie pokyčiai bus vykdomi ir kaip tai paveiks tiek pačias įmones, tiek jose dirbančius žmones.
„Kuriant naujas reformas vis nepasimokoma iš praeities klaidų – nesigilinama į esamos situacijos detales, į veikiančias ir neveikiančias neįgaliųjų įdarbinimo sistemos dalis, detaliai netiriama statistika, veikiantys faktoriai, neatliekami kokybiniai tyrimai. Nesigilinant į jautriausioje padėtyje esančių asmenų situaciją, nematoma priežastinių ryšių tarp blogėjančios padėties ir priimtų sprendimų, pastarieji priimami ne realios situacijos ir duomenų, o „aš taip pagalvojau“ principu. Pokyčiai nenuoseklūs, vietoje to, kad būtų stiprinama, kas veikia, ir keičiama, kas neveikia, kiekvieną kartą planuojamos naujos revoliucijos“, – teigia NSĮS vadovas.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia 2019 m. priimtais įstatymų pakeitimais pagrįstą reformą, kuri padarė didelę neigiamą įtaką neįgaliųjų įdarbinimui.
„Dėl reglamentavimo pakeitimo, Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje atsirado daugiau kaip 5800 papildomų negalią turinčių bedarbių. Prie to prisidėjo ir trečdaliu sumažėjęs socialinių įmonių skaičius – nuo 180 vnt. 2018 m. iki 111 vnt. 2021 m. liepą. Realiai tik rudenį pamatysime visus šiuo metu vykdomos reformos rezultatus, bet kol kas tie skaičiai, kuriuos matome dabar, kelia susirūpinimą“, – komentuoja G.Bartkus.
Galimybės įsidarbinti ne didinamos, o mažinamos
Pasak NSĮS vadovo, daugiausia nerimo kelia tolimesnis socialinių įmonių ir juose dirbančių žmonių likimas – jau tampa norma gyventi ir verslą plėtoti neapibrėžtumo ir nežinios sąlygomis.
„Nepaisant skatinamo neįgaliųjų darbo vietų kūrimo atviroje rinkoje, dažnu atveju socialinės įmonės yra pagrindinis žmonių su negalia darbdavys – 2020 m. socialinėse įmonėse dirbo 9,2 tūkst. darbuotojų su negalia, kai atviroje darbo rinkoje – vos 2,2 tūkst. neįgaliųjų. Jei dar labiau sumažės socialinių įmonių, negalią turintys asmenys turės dar mažiau galimybių integruotis į visuomenę, dirbti ir užsidirbti oriam gyvenimui“, – sako G.Bartkus.
Pasak jo, žiūrint į faktinius skaičius, darbo vietų kūrimas atvirojoje rinkoje yra labai vangus. „Nors turime ne vieną gražų pavyzdį, kai atviros rinkos įmonės kuria darbo vietas neįgaliesiems, vis dėlto tokių atvejų nėra daug, o mes kalbame apie tūkstančius žmonių su negalia“, – pabrėžia pašnekovas.
„Siūlytume valdantiesiems labiau įsigilinti į neįgaliųjų situaciją ir priimti realiais duomenimis pagrįstus sprendimus, apgalvojant visus galimus padarinius. Būtų gerai, kad sugalvotos naujos priemonės būtų testuojamos prieš paleidžiant jas į gyvenimą, nes neapgalvoti veiksmai lengvai gali pažeisti neįgaliųjų, vienos jautriausių mūsų visuomenės dalių, likimus“, – komentuoja G.Bartkus.
