Didesnį nei 10 procentų atlyginimo didėjimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų, skaičiuoja „Sodra“.
Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės darbuotojų, dirbusių visą mėnesį, darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 7 proc. – iki 794 eurų šių metų trečią ketvirtį.
Nors žymiai sumažėjo minimalios mėnesio algos neviršijančias pajamas uždirbančių žmonių dalis (nuo 23 proc. pernai iki 17 proc. šių metų trečią ketvirtį), tačiau daugiausiai paaugo paklausiausių profesijų atstovų darbo pajamos, kurios įprastai yra didesnės.
Dėl to skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų nesumažėjo, nes didesnių pajamų grupėse pajamos augo sparčiau.
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė vertina, kad mažiausiai uždirbančiųjų dalis mažėjo dėl to, kad nuo liepos įsigaliojo reikalavimas kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnę nei minimalią algą.
„Darbo pajamų augimas lėtėja. Jei antrą ketvirtį turėjome beveik 10 proc. prieaugį, tai III ketv. jau turime apie 7 proc. darbo pajamų augimą“, – sako J.Varanauskienė.
Programinės įrangos kūrėjų darbo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per metus padidėjo 185 eurais.
Dėl to per ketvirtį nekvalifikuotų darbininkų profesijų grupės atstovų, kurių pajamos neviršijo minimalios algos, skaičius sumažėjo maždaug 13 proc., o atitinkamas kvalifikacijos reikalaujančių profesijų grupių (vadovų, specialistų, inžinierių, technikų, pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų) rodiklis buvo beveik dukart didesnis – 22 proc.
„Džiugu buvo matyti paskelbtos visuomenės apklausos rezultatus: kai žmonių paklausė, ar jums pajamos padidėjo, tai beveik kas antras pasakė kad taip, tik galbūt ne tiek, kiek norėjosi. Labai susitraukė dalis tų, kurie nurodė kad jų alga yra minimali (MMA) ar mažesnė, – aiškina J.Varanauskienė. – Nors įstatymai to ir nereguliuoja, algų padidinimo nori ir tie žmonės, kurių algos viršija tą MMA ribą.“
Iš 17,9 tūkst. MMA mokėjusių įmonių trečiąjį ketvirtį šią ribą jau peržengė 3,4 tūkst. įmonių. Dažniausiai atlyginimai minimalią algą perkopė krovininio transporto įmonėse, statybos bendrovėse, parduotuvėse, restoranuose.
Programinės įrangos kūrėjų darbo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per metus padidėjo 185 eurais. Vidutiniškai daugiau nei 170 eurų padidėjo gydytojų specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, ekonomistų pajamos. 150 eurų didėjo IT ir ryšių paslaugų srities vadovų, finansų ir investicijų konsultantų pajamos.
J.Varanauskienė viliasi, kad minimalios mėnesio algos neviršijančias algas gaunančių darbuotojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo ir tęstinis „vyšninio voko“ iniciatyvos poveikis bei viešai skelbiamos įmonių išmokėtos vidutinės algos.
Pusė milijono uždirba apie 551 eurą prieš mokesčius
„Sodros“ duomenimis, 531 tūkstančio žmonių Lietuvoje pajamos svyruoja tarp minimalios mėnesinės algos ir vidutinio atlyginimo – mediana siekia 551 eurą prieš mokesčius.
„Didžiausia pajamų dalys yra visai ne ta, ko norėtume“, – sako J.Varanauskienė, tačiau pamini, kad bent jau mažėja MMA ir mažiau uždirbančiųjų.
Ji skaičiuoja, kad mažiau nei MMA uždirbo 144 tūkst. gyventojų ir pusė jų gavo pajamas, kurios mažesnės nei 200 eurų.
„Tai savaime aišku kelia tam tikrų abejonių, ar 75 tūkst. žmonių tikrai verčiasi iš pajamų, kurios mažesnės nei 200 eurų, jau nekalbant apie MMA“, – sako J.Varanauskienė.
Ji patikina, kad mažiau nei MMA uždirba ne tik nekvalifikuoti darbuotojai.
„Penktadalis yra vadovai – ir įmonių vadovai, ir įmonės antro lygio vadovai. Vien tik profesija nepaaiškina, kodėl žmonės atsiduria ten, kur uždirba taip mažai, – sako J.Varanauskienė. – Peršasi išvada, kad neišvengiamai visą laiką bus tų žmonių, kurie uždirbs mažiau nei MMA ir ne tik dėl to, kad jie neturi kvalifikacijos ar žinių. Jie bet kokiomis sąlygom ieškos būdų, kaip gauti pajamų neapmokestinamų socialinio draudimo mokesčiais.“
Ji aiškino, kad dalis tokių žmonių galbūt netiki pensinio draudimo sistema, „bet, kita vertus, reikia suprasti – tie žmonės niekuo neprisideda prie dabartinių senjorų ir neįgaliųjų išlaikymo“.
„Sodra“ skaičiuoja, kad per ketvirtį 16 proc. sumažėjo žmonių, kurie neuždirba MMA: vadovų skaičius susitraukė 21 proc. ir siekia 23 tūkst.
„Pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų kategorijoje matome pokyti minus 20 proc. Kvalifikuoti darbininkai – vėlgi jau pats kategorijos pavadinimas nurodo, kad jie yra kvalifikuoti, ir matome čia mažėjimą 29 proc.“, – apie MMA viršijusius atlyginimus kalba J.Varanauskienė.
O tarp nekvalifikuotų darbuotojų MMA slenkstį peržentė 11 proc. dirbusiųjų už MMA.
Žada tolesnį pajamų augimą ir premijas
„Sodros“ atstovė patikina, kad ketvirtą ketvirtį gyventojų pajamos paprastai būna didžiausios ir tą lemia įvairūs išmokami priedai ir premijos.
„Kad ir kaip būtų liūdna, reikia konstatuoti, kad VDU augimo tempas ir toliau lėtės. Bet iki šiol turėjome gražius skaičius ir tendencija išliks ir IV ketv. ir kitus metus“, – prognozuoja J.Varanauskienė.
Tačiau ji taip pat žada, kad jei anksčiau premijos būdavo mokamos tik vadovams, šiemet premijų jau gali tikėtis didesnis būrys darbuotojų.
„Čia vienas tokių išėjimo iš krizių scenarijų, kad iš pradžių premijas gauna patys svarbiausi ir jos būna didelės, po to tos premijos sumažėja. Šiais metais tikėtina, kad tie žmonės, kurie pernai dar premijų negavo, šiemet jau jų gali tikėtis“, – sako J.Varanauskienė.
Tą pajus ir pensininkai, kurių pensijos yra indeksuojamos paskui atlyginimus. Tačiau teks susitaikyti, kad kainos taip pat augs.
„Infliacija yra neišvengiamas dalykas – žmonių, kurie dirba paslaugų sektoriuje, darbo užmokesčio dalis arba dedamoji yra didelė paslaugų kainoje. Kad kainos nemažės, tai tikrai, tik klausimas, kiek kainos galėtų paaugti“, – teigia J.Varanauskienė.
