Pajamos nuosekliai augo
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė ketvirtadienį žurnalistams pristatė šių metų antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą.
Ji parodė, kad šalies gyventojų darbo pajamos toliau nuosekliai auga. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų mėnesio draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 9 proc. arba 102 eurais – iki 1252 eurų.
„Tai reiškia, kad pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo 14 proc. arba 98 eurais“, – žurnalistams sakė K.Zitikytė ir pridūrė, kad šių antrąjį metų ketvirtį darbo pajamos dažniau didėjo mažiausių pajamų gavėjams.
Kalbant apie regionus, mažiausia minimalią mėnesinę algą (MMA) uždirbančiųjų dalis yra Mažeikių savivaldybėje (8,3 proc.), Elektrėnų savivaldybėje (8,6 proc.), Kauno raj. savivaldybėje (8,8 proc.).
Priešinga situacija yra Pagėgių savivaldybėje (13,4 proc.), Visagino savivaldybėje (12,3 proc.), Tauragės raj. savivaldybėje (12,2 proc.)
„Sparčiausiai pajamos augo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams“, – išskyrė K.Zitikytė.
Sparčiausiai pajamos augo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams
Tai, pavyzdžiui, pagalbos IT ir ryšių sistemų analitikams, ugniagesiams, duomenų bazių projektuotojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokytojams. Jiems pajamos paaugo 15 proc. ir daugiau.
Mažiau nei 5 proc. pajamos augo sunkiasvorių automobilių vairuotojams, statybininkams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams.
Ji pridūrė, kad dalis vairuotojų pajamų būna išmokama komandiruotėmis, kadangi dienpinigiai čia neįskaičiuoti, todėl realus užmokestis gali būti kitoks.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų
„Analizuodami pastebėjome, kad skirtingai augo vyrų ir moterų darbo pajamos. Spartesnis augimas fiksuotas būtent moterų darbo pajamoms“, – kalbėjo K.Zitikytė.
Spartesnis augimas fiksuotas būtent moterų darbo pajamoms
Vidutinių darbo pajamų atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje 2018 m. II ketvirtį buvo 19,5 proc., o atitinkamai 2019 m. II ketvirtį sumažėjo 2,9 p.p. iki 16,6 proc.
Apžvalgos rezultatai parodė, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc. arba 107 Eur – nuo 1 049 Eur iki 1 156 eurų, o vyrų pajamos augo lėčiau – 7,5 proc. arba 94 Eur nuo 1 254 Eur iki 1 348 eurų. Tai reiškia, kad skirtumas išlieka 192 eurai.
Didesnį moterų pajamų augimą galėjo lemti tai, kad sparčiai augo pajamos tų profesijų, kuriose dirbančių moterų skaičius didžiausias. Pavyzdžiui, daugiausiai moterų dirba parduotuvių pardavėjomis (54,2 tūkst.) ir jų pajamos didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.
Vis dėlto vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas siekia 16,6 proc., nors pastaraisiais metais atotrūkis mažėjo. „Sodros“ atstovės teigimu, šis atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui.
„Tai rodo, kad nesame kažkuo unikalūs, tačiau labai svarbu, kad tas atotrūkis ilgainiui mažėtų, nes jis lemia ne tik mažesnes pajamas dirbant, bet vėliau ir mažesnes išmokas bei mažesnes socialines garantijas moterims“, – kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Mažiausi skirtumai yra tarp nekvalifikuotą darbą dirbančių moterų ir vyrų draudžiamųjų pajamų, tačiau skirtumai žymiai didesni ir kai kada siekia net pusantro karto tarp informacinių technologijų specialistų, gamybos inžinierių, gydytojų specialistų.
„Gali būti keletas priežasčių, kodėl skiriasi vyrų ir moterų gaunamos pajamos. Pirmiausiai, tai gali lemti skirtingų profesijų pasirinkimas, kai moterys dažniau renkasi, pavyzdžiui, mokytojo profesiją, kuri yra mažiau apmokama negu, tarkime, inžinieriaus“, – teigė K.Zitikytė.
Moterys dažniau renkasi, pavyzdžiui, mokytojo profesiją, kuri yra mažiau apmokama negu, tarkime, inžinieriaus
Ji taip pat pastebi, jog reikšmingos įtakos vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30–39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.
Grįžusioms moterims tenka kelti kvalifikaciją, kuri dėl ilgesnių karjeros pertraukų gali būti sumažėjusi, ir toliau darbo užmokesčiu vytis vyrus iki pat senatvės pensijos.
„Deja, darbo rinka „baudžia“ iš jos metams ar dvejiems dėl vaiko priežiūros iškritusias moteris.
Ir nors stebime, kad daugiau vyrų eina vaiko priežiūros atostogų, vyrai dažniau pasirenka vaiko priežiūros išmokas gauti antrus metus ir beveik visi tuo metu dirba, kai iš tiesų vaiką ir toliau prižiūri mama“, – tikino K.Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, antrais vaiko priežiūros metais vyrai sudaro 38 proc. vaiko priežiūros atostogose esančių tėvų, tačiau pirmais metais – tik 7 proc.
Didina skurdo riziką
Vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia, jog moterys dažniau susiduria su skurdo rizika. Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos (245 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.
Be to, vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 7 metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.
„Didesnė moterų dalis atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos, todėl akivaizdu, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų turi reikšmingų socialinių padarinių. Draudžiamųjų pajamų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimas reikalingas siekiant gerinti darbo rinkos, demografijos ir ekonomikos augimo perspektyvas bei kovoti su skurdu senatvėje“, – teigė K.Zitikytė.
