Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto kitų metų „Sodros“ biudžetą ir tarifus, kurie įsigalios po mokesčių ir pensijų reformos. Biudžete kitąmet numatomas 412 milijonų eurų perteklius, kuris bus kaupiamas rezerve.
„Nuo 2019 m. sausio pirmos dienos yra perskirstomos įmokos tarp darbdavio ir darbuotojo, dėl to keičiasi tarifai. Nebebus pervedama į privačius pensijų fondus lėšų, atsiranda galimybė grįžti į „Sodrą“, arba likti pensijų fonduose“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Anot jos, tik motinystės socialinio draudimo biudžetas nebus padengtas, jame pritrūks 25,8 milijono eurų, visos kitos draudimo rūšys bus subalansuotos.
Dvi naujovės, pasiūlytos Seime: individualios veiklos apmokestinimas socialiniu draudimu bus taikomas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Kita naujovė – „Sodrai“ siūloma suteikti galimybę tikrinti piktnaudžiaujančių gydytojų sprendimus.
Linkę mažinti individualios veiklos apmokestinimą
„Sodros“ laikinasis vadovas Ježy Miskis pristatė, kad Seime pateikti pasiūlymai kiek sumažinti siūlomą individualios veiklos apmokestinimą.
„Pagal pirminį siūlymą socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo 100 proc. pajamų. Dabar yra pateikti projektai, kad individualios veiklos atveju mokama nuo 90 proc. pajamų. Visi kiti – nuo 50 proc. Taip pat siūloma nustatyti vadinamąsias lubas ties 43 vidutiniais darbo užmokesčiais“, – sako J.Miskis.
Jis skaičiuoja, kad dėl siūlomų pasikeitimų „Sodros“ biudžetas pasikeistų nestipriai – netektų apie 6 mln. eurų, tai statistinės paklaidos ribose esanti suma.
Tačiau dėl tokio sprendimo individualios veikos apmokestinimas kitąmet nedidėtų, išskyrus maždaug 200 asmenų, kurių metinės pajamos siektų daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau ir jiems tenkantis mokesčių padidėjimas sudarytų vidutiniškai 160 eurų.
„Sodra“ tikrins gydytojų sprendimus dėl neįgalumo
Seimas iš esmės linkęs spręsti problemą dėl neįgalumo nustatymo – nuo kitų metų „Sodra“ iš savo biudžeto finansuotų ir organizuotų gydytojų sprendimų patikrinimą įtartiniausiais atvejais.
„Reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos kontrolė, kad būtų nustatyta, ar išmokų gavėjai iš tikrųjų serga tam tikromis ligomis. Dėl tos priežasties prašome įtvirtinti nuostatą, kad „Sodra“ turėtų galimybę pagal rizikos sistemą atrinkti asmenis, kurie yra rizikingi, ir matome, kad jie gali neatitikti tam tikro neįgalumo lygio“, – sako „Sodros“ atstovas.
Anot jo, atrinkti asmenys būtų tikrinami tam tikroje komisijoje, ir ši priemonė būtų skirta prevenciškai atgrasyti gydytojus nuo neteisėtų sprendimų.
„Čia pirminė gydytojų kontrolė – ar visi sprendimai ir dokumentai užpildyti teisingai, ir ar pacientas tikrai serga ta liga. Nes matome atvejų, kad gauna I invalidumo grupę, nors niekuo anksčiau nesirgo“, – sako „Sodros“ atstovas.
Jis aiškina, kad pacientą iš naujo vertintų nepriklausoma komisija, būtų atlikti visi reikalingi tyrimai: „Jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas, rentgenas ar kt., tam kad būtų gauta teisinga objektyvi išvada.“
Seimo socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad ši problema yra labai aktuali, ir tai turi veikti kaip prevencija. Tokį trūkumą nurodė, anot jos, ir Valstybės kontrolė.
„Tai yra medikų problema, nepagrįstai yra nuvertinama ir neįgalumo nustatymo tarnyba. Tai yra siūlymas, įvertinant ir Teisės departamento pastabas – daryti patikrinimus. Tam numatant 100 tūkst. eurų. Paskaičiavome, kiek galėtų kainuoti tokių medikų klaidų patikrinimas“, – sako R.Šalaševičiūtė.
Ji skaičiuoja, kad „pinigai nemaži“, kitąmet už 100 tūkst. eurų būtų galima patikrinti apie 100 pacientų.
J.Miskis papildė, kad „Sodra“ jau yra suplanavusi tokias lėšas biudžete. Anot jo, visose aplinkinėse valstybėse socialinio draudimo fondai turi galimybę kontroliuoti sprendimus dėl išmokų, tik Lietuvoje tokios galimybės nebuvo.
Anot jo, „Sodra“ šiuo metu tikrina trumpalaikių ligos atvejų sprendimus, ir kasmet patikrinami tūkstančiai asmenų.
„Mes prognozuojame, kad pirmiausia šita kontrolė suveiks labiausiai prevenciškai, nes gydytojai žino šiuo metu, kad niekas jų išrašomų dokumentų ir sprendimų negali patikrinti“, – teigė „Sodros“ atstovai.
6 komiteto nariai pritarė šiam sprendimui, prieš buvo 2, o susilaikė 1. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.
Jei nesutiks tikrintis – atims išmokas
Parengtoje valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoje nurodoma, kad dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime, kurį organizuotų „Sodra“, būtų privaloma.
„Neįvykdžius nurodymo, ligos išmoka, netekto darbingumo pensija ar kita išmoka, mokama iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto būtų neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas“, – taip siūloma taisyti įstatymą.
„Sodra“, kontroliuodama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą, turės teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
„Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena“, – vertinama įstatymo projekte.
