Birželio mėnesį 104 tūkstančiai Lietuvos gyventojų vis dar uždirbo mažiau nei minimumą, nors plušėjo visą mėnesį, suskaičiavo „Sodra“. O tai yra 30 procentų mažiau nei pernai gruodį, kuomet dar nebuvo taikomos „Sodros“ įmokų grindys.
Atitinkamai, šiek tiek išaugo uždirbančiųjų lygiai mėnesio minimalią algą (MMA) skaičius – šiuo metu ją gauna 4,5 procentai Lietuvos gyventojų, dirbančių visą mėnesį. Pernai gruodį lygiai minimumą uždirbo 2,9 proc. darbuotojų.
Tad iš viso minimumą ir mažiau šiuo metu uždirba 14 procentų darbuotojų, kai pernai gruodį – 16,3 proc.
„Ši statistika rodo, kad teisės aktai buvo veiksmingi ir norimas efektas pasiektas. Padidėjus minimaliai mėnesinei algai ir augant bendram apdraustųjų skaičiui, vos per pusę metų žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalią algą, sumažėjo trečdaliu. O tai reiškia ne tik, kad oficialus jų atlyginimas padidėjo, bet ir didesnes socialines garantijas – didesnę pensiją, kitas išmokas. Alga, kuri dar pernai nesiekė minimalios, šiemet buvo pakelta 45 tūkst. žmonių“, – 15min atsiųstame komentare vertina „Sodra“.
Be šių žmonių, dar 30–50 tūkst. gyventojų buvo užtikrintos didesnės socialinės garantijos, nes darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jos nebūtų mažesnės nei nuo MMA. Šio įstatymo teigiamą poveikį pajuto maždaug tiek žmonių, kiek gyventojų yra Panevėžio dydžio mieste.
„Sodros“ įmokų „grindys“ įpareigoja darbdavius už darbuotojus sumokėti ne mažesnes nei 124,7 euro socialinio draudimo įmokas, net jei darbo užmokestis yra mažesnis nei MMA, pagal kurį įmokos apskaičiuotos.
„MMA dydžio, dėl kurio laužoma daug iečių, prasmė yra užtikrinti tam tikrą žemiausią atlyginimų kartelę Lietuvoje. Socialinio draudimo įmokų „grindys“ šį tikslą padėjo pasiekti. Be to, net ir itin mažas pajamas gaunantys darbuotojai užsitikrino socialines garantijas. Tikėtina, kad šis sprendimas padėjo ir sumažinti „šešėlį“, nes sumažėjo ekonominių paskatų oficialiai mokėti mažesnę algą. Tai geriau visiems“, – vertina „Sodra“.
Dviem iš trijų – grindys nė motais
Gegužės mėnesį „Sodros“ įmokų grindys buvo taikomos maždaug 30 tūkst. gyventojų, už juos darbdaviai sumokėjo papildomus 1,5 mln. eurų įmokų per mėnesį.
Tačiau mažiau nei MMA uždirba 104 tūkst. žmonių – 15min pasiteiravo, kas sudaro likusius 74 tūkst. žmonių, kuriems „grindys“ vis dar virš galvos.
„Iš tų, kurie uždirbo mažesnę nei minimalią algą, tačiau „grindys“ nebuvo pritaikytos, yra apie 14 tūkst. jaunesnių nei 24 m. amžiaus žmonių, apie 30 tūkst. senjorų ir neįgalumo pensiją gaunančių asmenų, apie 3 tūkst. apdraustų valstybės lėšomis, pavyzdžiui, tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus. Yra gyventojų, kurie dirbo ne visą mėnesį, nes sirgo ir gavo ligos išmokas“, – vardijama „Sodros“ komentare.
Tačiau yra ir darbdavių, kurie „Sodros“ įmokų grindis apeina. Maždaug 10 tūkst. darbuotojų dirbo pas du darbdavius – tokiems darbuotojams grindų reikalavimas netaikomas.
Tačiau 15min jau rašė, kad darbdaviai rado išradingų būdų prisitaikyti prie naujos realybės – tam darbuotojai netgi fiktyviai įdarbinami į kitas pareigas. Antraeiles pareigas einantys darbuotojai uždirbdavo vos po 4 eurus tam, kad darbdaviams pagrindinėje darbovietėje nereikėtų atseikėti didesnių įmokų.
„Sodra“ paaiškino, kad su tuo kovojama, tačiau tokios tendencijos nesureikšmino.
„Iš statistikos akivaizdu, kad labiausiai asmenų, kuriems taikomos „grindys“, sumažėjo dėl to, kad jie pradėjo gauti didesnį atlyginimą. Jeigu tai yra būdas „apeiti“ „Sodros“ „grindis“, tuomet labai džiaugiamės tokiu darbdavių pasirinkimu“, – teigiama komentare.
Analitikas mato ir „grindų“ nuopelnus, ir atleidimus
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, vertindamas mažiausių atlyginimų augimą, pripažino, kad būtent „Sodros“ įmokų grindys kelias dešimtis tūkstančių gyventojų pritraukė iki MMA lygmens.
„Dėl šios statistikos pagerėjimo aš būčiau linkęs nuopelnus atiduoti „Sodros“ grindims. Dabar šis rodiklis Lietuvoje yra gana neblogas net ES mastu – kiek žmonių uždirba mažiau nei MMA. Aišku, kartu lemia ir palankios ekonomikos sąlygos – sprendimas įvesti „Sodros“ įmokų grindis gerai sutapo su kaistančia darbo rinka ir darbo užmokesčių augimu. Todėl darbdaviams nėra taip skaudu išspręsti tas problemas ir atlyginimus priartinti bent iki MMA“, – sako T.Povilauskas.
Tačiau „grindų“ poveikis nebuvo vien tik teigiamas.
„Darbo biržos duomenys vis dėlto indikavo, kad sausį, vasarį, kovą, atmetus sezoniškumą, vis tiek buvo bedarbių skaičiaus padidėjimas. Tai yra blogoji „Sodros“ grindų dalis, prisiimta rizika, kad dalis žmonių praras darbus. Tačiau šalies mastu žiūrint, manau, kad grindys tikrai išėjo į naudą. Nuoseklus MMA kėlimas ir kitos priemonės yra nukreiptos į žmonių socialinės gerovės didinimą“, – sako T.Povilauskas.
Anot jo, įmonėms „Sodros“ grindys netapo itin didele našta – nukentėti galėjo tik tie sektoriai, kuriems būdingi mažiausi atlyginimai, pvz., siuvimo įmonės.
„Bet ir tarp pačių siuvimo įmonių matome tokių, kurios sugeba mokėti 600 eurų vidurkį, o yra ir tokių, kurios moka 420 eurų. MMA didinimas padeda rinkai nenueiti į kraštutinumą, kur vegetuojančios įmonės naudotųsi darbuotojais. Svarbu kad būtų balansas tarp darbuotojų ir darbdavių“, – sako T.Povilauskas.
Jį stebino, kad gerai Lietuvoje žinomos įmonės bandė grindų išvengti – tačiau su tuo aktyviai ėmėsi kovoti ir institucijos.
„Sodros“ grindys buvo įvestos tam, kad žmonės ateityje galėtų gauti didesnę pensiją“, – aiškina T.Povilauskas.
Tik visus metus dirbant ne mažiau kaip už MMA senatvės pensijai sukaupiamas metų stažas. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, senatvės pensijos yra kone dvigubai didesnės nei neturinčiųjų.
Problema smulkiajam verslui
Kita problema, kurią sukėlė „Sodros“ grindys – pradedantiesiems verslininkams dabar sunkiau plėtoti veiklą, kuri pradžioje jokių pajamų neatneša. Mat oficialiai įdarbintas įmonės vadovas taip pat turi susimokėti „grindis“.
„Tam tikroms mažoms startuojančioms įmonėms, turinčioms vieną darbuotoją, kur dirba tik vadovas, tai nėra gerai. Pradedančiosios įmonės kartais dar jokių pajamų negauna, tačiau algą vis tiek turi mokėti oficialią. Tie žmonės, jei jiems pasiseks, ateityje galbūt sumokėtų daug didesnes įmokas. Būtų galima sugalvoti mechanizmų – galbūt pirmaisiais metais atleisti nuo tokių įmokų“, – sako SEB analitikas.
Iš kitos pusės, pasak jo, būna ir priešingai – dalis verslininkų piktnaudžiauja ir net jei įmonė dirba pelningai, vadovas vis tiek dirba tik dalimi etato ir taip vengia socialinio draudimo mokesčių.
„Tai irgi nėra gera situacija visuomenės atžvilgiu. Aš manau, kad dabartinis kompromisinis variantas yra gana geras, o įstatymas yra tobulinamas ir gana gyvas, kad tas kompromisas būtų geresnis“, – vertina T.Povilauskas.
