Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė daugiau nei 1,4 tūkst. eurų „ant popieriaus“. Tai yra apie 130 eurų arba 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. pajamų augimą stebėjo maždaug keturi iš dešimties dirbančiųjų.
„Panašu, kad pirmasis karantinas tik pristabdė pajamų augimą antrąjį ketvirtį, tačiau trečiąjį – pajamos ir toliau augo kaip ir metų pradžioje“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas nuo šių metų vasario mėn. per trečiąjį ketvirtį buvo ūgtelėjęs 5,7 procento.
Moterys nukentėjo labiau
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus. Naujų nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį ketvirtį stabilizavosi, lyginant su karantino laikotarpiu.
Statistika rodo, kad, nors tarp visų bedarbių daugiausia yra jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims – kur kas daugiau jų neteko darbo.
K.Zitikytė pasakojo, kad per ekonomines krizes niekada nebūna vienodo poveikio visiems, paprastai kokios nors visuomenės grupės labiau pajaučia poveikį.
Vis dėlto ji sakė, kad krizes paprastai labiau pajunta vyrai, nes per ekonominį nuosmukį stoja gamybos, prekybos sektoriai.
Anot „Sodros“ atstovės, sakoma, kad moterys paprastai daugiau dirba srityse, kurios nėra susijusios su ekonominiais svyravimais, pavyzdžiui, švietimo srityje ar slaugoje.
„Pandemija, deja, labiau paveikė moteris“, – sakė K.Zitikytė.
Ji palygino praėjusio dešimtmečio pabaigos sunkmetį ir dabartinę krizę.
Lyginant 2008 ir 2009 metų ketvirtųjų ketvirčių duomenis, vyrų nedarbas šoktelėjo 130 proc., o moterų – 60 procentų.
Tuo tarpu lyginant 2020 ir 2019 trečiųjų ketvirčių duomenis, moterų nedarbas augo 70 proc., kai vyrų – tik 43 procentų.
Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.
„Sodra“ išskiria kelias to priežastis.
Moterys daugiausiai susiduria su koronavirusu.
Pirma, daugiau nei du trečdaliai tėvų, prižiūrėjusių dėl karantino mokyklų negalinčių lankyti vaikų, buvo moterys.
Antra, iki trijų mėnesių trukęs nedarbingumo laikotarpis ir ligos išmokos daliai moterų tapo tam tikru gelbėjimosi ratu, ypač dirbusioms tuose sektoriuose, kuriuos karantinas paveikė labiausiai.
Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tarp jų – kelionių konsultantai, virėjai ar viešbučių administratoriai.
Trečia – daugiausia moterų dirba ir ten, kur COVID-19 viruso grėsmė yra pati didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose.
„Moterys šiandien daugiausiai susiduria su koronavirusu“, – teigė K.Zitikytė.
Po pirmos karantino bangos atsigavo ne visi
Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.
Daugeliui įmonių, patyrusių COVID-19 poveikį, „Sodra“ atidėjo socialinio draudimo įmokas supaprastinta tvarka. Daugiausiai tokių įmonių, kurioms įmokos atidėtos, užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, taip pat tai transporto įmonės, automobilių servisai, maitinimo ir gėrimų tiekėjai, viešbučiai, drabužių parduotuvės.
„Pandemijos poveikis šiose srityse yra akivaizdžiai jaučiamas ir trečiąjį ketvirtį, tai niekur nedingo“, – teigė K.Zitikytė.
