Pinigus iš sąskaitos nuskaičiavo netikėtai
LRT.lt skaitytojas Igoris (vardas pakeistas) neseniai pateko į nepavydėtiną situaciją: paskutinius keletą mėnesių nedirbantis ir neįsiregistravęs darbo biržoje, jis kelis mėnesius nemokėjo už PSD. Skaitytojas teigia žinojęs, kad turi susimokėti, tačiau planavo tai padaryti vos tik susiradęs darbą. Vis dėlto „Sodra“ jį aplenkė: atsitiktinai patikrinęs savo banko sąskaitą Igoris pastebėjo, kad už nesumokėtą PSD mokestį iš sąskaitos buvo nuskaičiuoti 145 eurai. Skaitytojas pripažįsta ir supranta, kad susimokėti turėjo, tačiau jį pykdo tai, kad „Sodra“ pinigus nuskaitė netikėtai: apie tai asmeniškai jam nepranešusi.
„Juk galėjo paskambinti, parašyti žinutę ar perspėti elektroniniu laišku. Kai kuriems žmonėms taip gali iš sąskaitos nuskaičiuoti paskutinius turimus pinigus ir palikti visai be lėšų“, – piktinasi LRT.lt portalo skaitytojas.
Gyventojai turi patys pasirūpinti, kad „Sodra“ turėtų jų kontaktus
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis tikina, kad gyventojai apie tokius atvejus yra perspėjami iš anksto, tačiau įspėjimai dažniausiai siunčiami tik į elektronines jų „Sodros“ paskyras. „Kiekvienas Lietuvos gyventojas su savo elektroninėmis prisijungimo priemonėmis (savo elektroniniu parašu ar per Elektroninius valdžios vartus) visada gali prisijungti prie savo paskyros ir gauti visą jam aktualią informaciją. Šis informavimo būdas yra oficialus, ir mes gyventojams nuolat pabrėžiame, kad visi turi tokias paskyras“, – situaciją komentuoja specialistas. Pasak jo, didelė dalis žmonių šiais prisijungimais naudojasi.
Mes tikrai negalime toleruoti tokių, kurie šio mokesčio vengia, nes žmogus skolingas ne „Sodrai“ ar jos direktoriui, o valstybei ir visuomenei, – teigia S.Jarmalis.
Tačiau tie, kurie elektronine prisijungimo sistema visgi nesinaudoja, įspėjimų nepastebi ir apie savo skolą prisimena tik tada, kai „Sodra“ būna jau nuskaičiavusi pinigus. S.Jarmalis sako, kad kitais būdais informuoti apie artėjantį skolos išieškojimą dažniausiai negali, nes neturi žmonių kontaktų. O pasirūpinti, kad šie duomenys „Sodrai“ būtų žinomi, anot specialisto, turėtų patys gyventojai.
„Mes negalime priversti žmogaus pateikti savo elektroninį paštą ar telefoną. Be to, ne visada galime būti tikri, kad pateikiami kontaktiniai duomenys nėra klaidingi. Mes dalijamės informacija ir kontaktais su Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau dalies žmonių duomenų vis dar neturime ir negalime jų reikalauti – nėra tokios prievolės, kuri įpareigotų gyventoją šiuos duomenis pateikti.“
Nepaisant to, S.Jarmalis visgi skatina „Sodrai“ pateikti savo papildomus kontaktus. Jo teigimu, jei „Sodra“ juos turi, apie skolą praneša ir telefonu, ir elektroniniu paštu, ir kitais paties žmogaus pasirinktais būdais. Tačiau tam, pasak specialisto, žmogus pats turi parodyti iniciatyvą ir įdėti šiek tiek pastangų.
Jei gyventojas nori, kad įspėjimas apie PSD mokesčio skolą jam būtų pateiktas ne tik elektroninėmis priemonėmis, jis turėtų prisijungti prie savo paskyros internetiniame puslapyje gyventojai.sodra.lt ir joje įvesti savo papildomą kontaktinę informaciją arba pateikti ją klientų aptarnavimo skyriuje.
Ragina naudotis elektroninėmis priemonėmis
Statistika rodo, kad Lietuvoje dar ne visi gyventojai aktyviai naudojasi internetu, ypač vyresnio amžiaus. S.Jarmalis teigia, kad pensinio amžiaus žmonėms visa reikalinga informacija, kaip numato įstatymas, vis dar teikiama popieriniais laiškais. Tačiau jo teigimu, netgi senjorai kartais prašo nebesiųsti jiems laiškų paprastu paštu, nes aktyviai pradeda naudotis kompiuteriu ir visą informaciją randa elektroninėmis priemonėmis.
„Mes tikrai negalime gyventi praėjusiame amžiuje ir turime naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, nes tai yra ir efektyviau, ir pigiau, taip tausojami ištekliai. Esame moderni institucija ir tikime, kad dauguma Lietuvos gyventojų internetu naudojasi“, – tikina „Sodros“ atstovas. Taigi dėl to, kad skolininkai nepastebi įspėjimų, specialistas kaltina juos pačius: „Mes dirbame savo darbą, jį atliekame, o jei žmogus pats nesirūpina, tai nieko ir nežino.“
Teks susimokėti ir už skolos išieškojimą
„Įsiskolinimas, nuskaičiuojamas tiesiai iš žmogaus banko sąskaitos, būna didesnis nei vieno mėnesio“, – teigia S.Jarmalis. O pirmasis pranešimas apie būsimą nuskaitymą, pasak jo, į elektroninę sistemą išsiunčiamas dar likus mėnesiui iki skolos išieškojimo. Antras perspėjimas siunčiamas iki planuojamo įmokos nuskaitymo likus maždaug trims savaitėms. „Tai procedūra su visais informavimo etapais. Mes tikrai nepuolame pinigų nuskaityti jau pirmą akimirką“, – ramina specialistas.
Šiuo metu PSD mokestis yra ne mažesnis nei 36 eurai per mėnesį, taigi jei pinigai nebuvo mokami kelis mėnesius, gali susikaupti ir triženklė skola.
Pasirodo, gyventojams yra galimybė skolą išmokėti dalimis, tačiau, norint gauti šią paslaugą, jie į „Sodrą“ taip pat turi kreiptis patys. „Jeigu žmogus laikosi nustatyto mokėjimo grafiko, netgi turėdamas įsiskolinimą jis lieka apdraustas ir gali naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o sumą gali išmokėti per kelis kartus“, – pabrėžia S. Jarmalis, ir sako, kad šią paslaugą dažnai taiko įvairiems verslo subjektams, žmonėms, užsiimantiems savarankiška veikla, taigi nemano, kad visuomenė apie tokią galimybę yra informuota nepakankamai. Prašymą atidėti skolos mokėjimą galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių arba internetu.
Pasak jo, iš skolininkų išieškoti pinigus „Sodrą“ įpareigoja įstatymas, o šiaip procedūrai atlikti naudojamasi Registrų centro Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema (PLAIS), kuri automatiškai nuskaičiuoja ne tik žmogaus įsiskolintą sumą, bet ir mokestį už patį pinigų išieškojimą (1,02 euro).
Jei gyventojo sąskaita yra tuščia, PLAIS ją blokuoja tol, kol į sąskaitą pervedami pinigai. Tai reiškia, kad skola yra iškart atskaičiuojama vos tik sąskaitoje atsiradus pinigų, ir gyventojas gali naudoti tik tas lėšas, kurios lieka nuskaičiavus skolą. „Išieškant skolas naudojamės galimybėmis įmokas išieškoti ir iš darbo užmokesčio, pateikę nurodymą darbdaviui (pavyzdžiui, jeigu atlyginimas mokamas grynaisiais), o didesnius įsiskolinimus galime išieškoti per antstolius“, – įspėja S.Jarmalis.
„Mes tikrai negalime toleruoti tokių, kurie šio mokesčio vengia, nes žmogus skolingas ne „Sodrai“ ar jos direktoriui, o valstybei ir visuomenei: šie pinigai skiriami ligonių išlaikymui ir sveikatos priežiūros paslaugoms“, – situaciją komentuoja specialistas.
Privalomos įmokos užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Jas moka visi gyventojai, priklausomai nuo gaunamų pajamų, tačiau savarankiškai mokantiems įmokas ši suma negali būti mažesnė nei 9 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (36 eurai).
Dalis gyventojų, pavyzdžiui, studentai, pensininkai ir kai kurios kitos žmonių grupės, yra draudžiamos valstybės lėšomis.
Jei gyventojas PSD įmokas moka savarankiškai, jis tai turi padaryti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nesumokėjus įmokos bent už vieną mėnesį skaičiuojama skola ir žmogus nebegali pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje tol, kol nepadengia viso įsiskolinimo ir nesumoka už einamąjį mėnesį.
