„Dabartiniai pokyčiai yra visai teigiami. Įplaukos į „Sodrą“ didėja, nes didėja žmonių pajamos ir jų mokamos įmokos. Tai sudaro galimybes „Sodrai“ arba kaupti rezervą, arba didinti išmokas, galbūt kada nors svarstyti apie tarifų mažinimus“, – žurnalistams sakė Julita Varanauskienė.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių pajamos ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 8,6 proc. Dažniausiai didėjo pajamos tų gyventojų, kurie uždirba mažiausiai. Taip nutiko nepaisant to, kad minimalios mėnesio algos (MMA) algos didinimas tam įtakos nebedarė, antradienį spaudos konferencijoje konstatavo J.Varanauskienė.
Vidutinės darbo pajamos ketvirtąjį ketvirtį, neatskaičius mokesčių, siekė jau 833 eurus, kai prieš metus sudarė 767 eurus.
Vidutinės darbo pajamos ketvirtąjį ketvirtį, neatskaičius mokesčių, siekė jau 833 eurus, kai prieš metus sudarė 767 eurus.
Augusios žmonių pajamos ir faktas, kad didėjo ir apdraustųjų skaičius, lėmė, kad „Sodros“ įplaukos augo daugiau nei žmonių pajamos, tačiau analitikė perspėja, kad taip ilgai nebus. Mat, vis prastėjant demografinei situacijai, darbo užmokesčio fondas augs vis lėčiau, o tai turės įtakos tiek „Sodros“ biudžetui, tiek žmonių pensijos.
Kol kas, J.Varanauskienės teigimu, situaciją gerina tai, kad ilginamas būtinasis stažas ir pensinis amžius.
Darbo užmokesčio fondas, analitikės teigimu, augti gali nustoti 2026-2027 metais, kai nustos didėti pensinis amžius ir būtinasis stažas.
Džiūgauti anksti
Tiesa, nepaisant vidutinių pajamų augimo, buvo žmonių, kuriems darbo užmokestis nepadidėjo ar netgi sumažėjo, ypač turint omenyje kainų augimą.
„Maždaug pusės žmonių realiosios pajamos, įvertinus infliaciją, sumažėjo. Sudėjus tuos, kurių pajamos nepakito ir /arba sumažėjo, yra apie 49 proc. žmonių“, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Finansų rodikliai rodo, kad pinigų yra daugiau. Žiūrint žmonių akimis, pajamos gal ir didėjo, bet gerokai mažiau nei norėtųsi, – sakė J.Varanauskienė.
„Džiūgauti dėl didėjančių pajamų ir gerėjančio gyvenimo reikia labai atsargiai“, – papildė analitikė.
Statistika rodo, kad 5-10 proc. pajamos augo tik dešimtadaliui šalies gyventojų, maždaug 41 proc. dirbančiųjų pajuto, kad jų pajamos ūgtelėjo daugiau nei 10 proc.
Tačiau net 28 proc. žmonių darbo pajamos nedidėjo daugiau nei 5 proc., o tai reiškia, kad tą prieaugį „suvalgė“ augančios kainos. Likusių dirbančiųjų pajamos apskritai arba nesikeitė, arba mažėjo, todėl brangstančios prekės ir paslaugos dar labiau paplonino jų piniginę.
MMA uždirba vis mažiau
Minimalią ir mažesnę mėnesio algą praėjusių metų pabaigoje gavo 16,3 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų – 8,1 proc. punkto mažiau nei prieš metus, kai jų dalis siekė 24,4 proc., antradienio ryte skelbė BNS.
Nuo 7 iki 2,9 proc. per metus susitraukė mažiau nei MMA gaunančių darbuotojų dalis, o MMA uždirbančiųjų sumažėjo nuo 16,6 iki 13,4 proc.
Praėjusių metų pabaigoje minimali mėnesio alga (MMA) buvo 380 eurų, nuo šių metų pradžios ji padidinta iki 400 eurų. Pernai įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
„Kvalifikuotų profesijų grupėse žmonių dalis, gaunanti MMA, sumažėjusi yra labiau nei kad nekvalifikuotų profesijų grupėse. Tai toks įvestas reikalavimas turėjo įtaką“, – pabrėžė analitikė.
Pasak jos, darbdavių, kurie padidino atlyginimą vos euru ar dešimčia, kad išpildytų Darbo kodekso reikalavimą, tikrai buvo nedaug, dauguma kėlė darbo užmokestį sparčiau. Tiesa, kiek tiksliai, „Sodra“ kol kas duomenų nepateikė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, ketvirtąjį 2017-ųjų ketvirtį buvo 884,8 euro – 7,5 proc. daugiau nei 2016-ųjų tą patį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8,4 proc. iki 690,5 euro.
Anot statistikų, darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017-ųjų pradžios padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo liepos 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
„Finansų rodikliai rodo, kad pinigų yra daugiau. Žiūrint žmonių akimis, pajamos gal ir didėjo, bet gerokai mažiau nei norėtųsi. Labai rizikingas reikalas yra dalinti geresnio gyvenimo pažadus, nes tam, kuris pažadėjo, atrodys, kad įvykdė, o tam, kuriam buvo pažadėta, dėl įvairiausių priežasčių atrodys per mažai“, – apibendrino J.Varanauskienė.
