Apie tai, nuo ko priklauso pajamos sulaukus senatvės rašo „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė:
„Kiekvieno gyventojo senatvės pensija tiesiogiai priklauso nuo jo indėlio į socialinio draudimo sistemą – per gyvenimą Lietuvoje sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Kas lemia, kad vieni gauna pensijas, kurios neužtikrina nė minimalių senjorų poreikių, o kitų pensijos siekia 400 ar 500 eurų?
Pirmas: kiek metų dirbote ir mokėjote socialinio draudimo įmokas, tai yra – stažas. Žmogaus, kuris dirbo bent 31 metus, vien bendroji pensijos dalis, jeigu į pensiją jis išeitų šiemet, sudarytų 164 eurus.
Dirbus 38 metus (tokį stažą iki pensijos vidutiniškai būna įgiję gyventojai) vien ši dalis perkoptų 200 eurų. Atitinkamai – minimalus 15 metų stažas reikštų apie 80 eurų bendrąją pensijos dalį, prie kurios dar reikėtų pridėti individualią senatvės pensijos dalį.
Tačiau norint įgyti metų stažą reikia dirbti ir mokėti įmokas „Sodrai“. Pilnų metų stažas įgyjamas, kai žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių algų, paprasčiau kalbant – visus metus oficialiai uždirba bent minimalią algą.
Į pensijos skaičiavimą įtraukiamas ir tas stažas, kurį žmogus įgijo sovietmečiu ir iki 1994 metų, tik gyventojas turi pateikti tai įrodantį dokumentą, įprastai – darbo knygelę.
Antras: pensija priklauso ir nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus per gyvenimą sumokėjo. Kiekvienas „Sodros“ „iš jūsų nuluptas“ (kaip rašė vienas komunikacijos specialistas, sužinojęs kokio dydžio pensiją gauna jo mama), euras lemia Jūsų pensijos individualiosios dalies dydį, kuris apskaitomas taškais.
Vienas taškas skiriamas, jeigu žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių. Jeigu mažiau – dalis taško, jeigu daugiau – daugiau taškų. Tad gyventojo, kuris daugiau uždirbo, sąžiningai mokėjo įmokas, pensija bus didesnė negu to, kuris mažiau uždirbo ar vengė mokėti mokesčius.
Jeigu žmogus 38 metus uždirbo vidutinį atlyginimą ir mokėjo įmokas, jis įgijo 38 taškus. Taško vertė šiandien yra 3,52 euro. Tad tokio gyventojo individualioji pensijos dalis sudarys 133 eurus. Pridėkime už 38 metus stažo įgyta bendrąją pensijos dalį – 200 eurų ir gausime vidutinę beveik 340 eurų pensiją.
Beje, kokia kiekvienam iš mūsų sekasi kaupti stažą ir taškus labai patogiai galima pasižiūrėti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.
Gyventojo, kuris daugiau uždirbo, sąžiningai mokėjo įmokas, pensija bus didesnė negu to, kuris mažiau uždirbo ar vengė mokėti mokesčius.
Trečias: senatvės pensija nėra mokama iš kažkokio mistinio maišo pinigų, ant kurio sėdi „Sodra“. Pensijų sistema Lietuvoje yra einamojo mokėjimo (Pay As You Go), o tai reiškia, kad šiandien dirbantys gyventojai moka socialinio draudimo įmokas, o iš šių įmokų „Sodra“ iškart išmoka pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Kiek įmokų – tiek išmokų.
Pensijos auga kasmet, nes yra kasmet indeksuojamos ir šį augimą nulemia Lietuvos darbo užmokesčio fondo pokytis, o darbo užmokesčio fondo pokytį nulemia visų Lietuvoje dirbančių gyventojų ir jų vidutinio darbo užmokesčio kitimo tendencijos. Vidutinis atlyginimas auga, dirbančiųjų nemažėja – augs ir pensijos.
Galima piktintis, esą „Sodra“ nepasirūpins niekuo, niekada, tačiau kiekvieną mėnesį 600 tūkstančių senjorų gauna pensijas – sąžiningai suskaičiuotas, indeksuotas, tokias, kokias nulėmė jų indėlis į socialinio draudimo sistemą.
O šiandien galime pasakyti, kam iš tiesų reikėtų susirūpinti būsima pensija. Deja, kone kas ketvirtas senatvės pensijos sulaukiantis žmogus šiai dienai nėra įgijęs būtinojo stažo – tai reiškia, nedirbęs nė 31 metų. Beje, auginant vaikus stažas skaičiuojamas.
Didžiausia rizikos grupė – savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių kone trečdalis per metus nesumoka pakankamai socialinio draudimo įmokų, kad įgytų pilnus metus stažo, atitinkamai – nepakankamai ir taškų.
Net ir vidutinė senatvės pensija, siekianti 344 eurus, reikia pripažinti, yra maža ir sudaro 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Dabar, kai žinote, kas lems Jūsų pensiją ir ko galite tikėtis iš socialinio draudimo sistemos, galime pabaigti apie ketvirtą dalyką, kuris lems Jūsų pajamas senatvėje.
Kone kas ketvirtas senatvės pensijos sulaukiantis žmogus šiai dienai nėra įgijęs būtinojo stažo – tai reiškia, nedirbęs nė 31 metų.
Ketvirtas: tik Jūs galite nuspręsti, ką daryti, kad pajamos senatvėje atitiktų Jūsų lūkesčius. Taupyti senatvei yra įvairių būdų – kiekvienas gali ir turi pasirinkti pats.
Savo ruožtu valstybė gyventojus ragina ir skatina dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje prie gyventojo nuosekliai visą gyvenimą mokamų pensijų kaupimo įmokų pridėdama ženklią dalį iš valstybės biudžeto. Sulaukus senatvės šie pinigai bus išmokami taip pat kaip pensija – kas mėnesį iki gyvos galvos.
Būtent kiekvieno asmeniniai sprendimai, kiek ir kaip kaupti, investuoti, taupyti ar ne lems, kokios jų pajamos bus senatvėje“
