Sigitas, panorėjęs savo istoriją pasakoti anonimiškai, užima aukštas pareigas universitete, todėl per dieną jis vidutiniškai uždirba 154 eurus. Tačiau vyras serga – nedarbingumo lapelį turi jau apie 200 dienų ir turės dar mažiausiai mėnesį.
Pagal įstatymą jam priklauso 80 proc. darbo užmokesčio per dieną lygi išmoka. Tai sudarytų apie 123 eurus per dieną. Tačiau ligos pašalpa turi lubas – šiemet jos siekia beveik 53 eurus. Tai reiškia, kad Sigitas gauna maždaug 2,3 karto mažiau, nei galėtų gauti.
„Yra žmonės Lietuvoj, kurie uždirba ir kelis kartus daugiau nei aš. Jeigu gydymas neilgas – tik savaitė dvi, tai ne tiek skaudu. Bet kai jau gydaisi pusę metų ar daugiau, tai jau yra tragiška. Ir kodėl? Suprasčiau, jeigu išmokos būtų susietos su mano įmokomis. Bet taip nėra“, – skundėsi Sigitas.
Apie „Sodros“ įmokų lubas diskutuojama jau labai seniai, tačiau konkrečių veiksmų iki šiol nėra žengta.
Skylėtas „Sodros“ biudžetas
Kitų metų „Sodros“ biudžetas ir vėl bus skylėtas – išlaidos viršys pajamas daugiau kaip 95 mln. eurų: ketinama surinkti per 3 mlrd. 343 mln. eurų pajamų, o išleisti beveik 3 mlrd. 439 mln. eurų.
Jeigu pinigų trūkumas yra vienintelis kriterijus, tada galima apskritai ateiti pas žmones į namus ir išsinešti jų televizorius. Manau, visi sutiktume, kad tokia sistema nebūtų sąžininga ir teisinga
Nors deficitas ir mažėja, jis nedingsta – dešimties šių metų mėnesių deficitas viršijo 216 mln. eurų. Akivaizdu, kad, nustatant „Sodros“ įmokų lubas, biudžetą subalansuoti bus dar sunkiau.
„Kad „Sodros“ biudžetas kažkiek nuo to nukentės, yra faktas, bet pinigų trūkumas negali būti pasiteisinimas šitai neteisingai ir nesąžiningai mokestinei sistemai. Jeigu pinigų trūkumas yra vienintelis kriterijus, tada galima apskritai ateiti pas žmones į namus ir išsinešti jų televizorius. Manau, visi sutiktume, kad tokia sistema nebūtų sąžininga ir teisinga“, – 15min.lt sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto pirmininkas Žilvinas Šilėnas.
Neteisinga tai atrodo ir tiems, kurių įmokos į „Sodrą“ yra didelės, o išmokos, jų prireikus, nedaug viršija tų, kurie mokėjo mažesnius mokesčius.
„Kai sergi, tai neturi laiko domėtis, bet pamačiau, kad pinigai senka ne tokiais tempais, kaip reikia. Kai prasideda gydymas, pinigų reikia labai daug. (…) Nuo pat pradžių mano išmoka yra tokia. (…) Kai dirbau, tai mokėdavau visą sumą, nuo visos algos. Visi kiti, kurie gauna mažesnes algas, kažkodėl gauna išmoką normalią, o aš – daug mažiau. Ir pačiu sunkiausiu momentu – kai mano išlaidos yra didelės“, – kalbėjo Sigitas.
Kodėl tiek mažai?
Mokėtinos ligos pašalpos dydžio nustatymo tvarka nesikeitė, 15min.lt informavo „Sodra”.
Ligos pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal asmens turėtas pajamas, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos. Įvertinamos pajamos, turėtos per paeiliui einančius 3 mėnesius, buvusius iki praėjusio mėnesio prieš ligos mėnesį, t.y., jei žmogus susirgo sausio mėnesį, tuomet jo kompensuojamasis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais turėtas pajamas.
Vienos dienos ligos pašalpa lygi 80 procentų asmens vienos dienos kompensuojamajam uždarbiui, kuris apskaičiuojamas minėtų 3 kalendorinių mėnesių draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
Tačiau ligos pašalpa negali būti didesnė, negu einamaisiais metais nustatytos „lubos“. 2015 metais nustatytas maksimalus vienos dienos ligos pašalpos dydis yra 52,90 euro.
Minimalus ir maksimalus mokėtinas ligos pašalpos dydis priklauso nuo Vyriausybės kasmet patvirtinamo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.
„Yra neteisinga, nesąžininga, sistemą reikia tvarkyti. Tai yra seniai žinoma problema, kuri yra ignoruojama. Tai yra didžiulė problema, nes žmogus sumoka daug, o gauna mažai. Tokia sistema neskatina mokėti mokesčių, ji skatina eiti į šešėlinę rinką – ar tu sumokėsi „Sodrai“ daug, ar mažai, tavo pensija nedaug skirsis. Tokiomis žaidimo taisyklėmis remiantis, akivaizdu, kad „Sodrai“ visi nori sumokėti kuo mažiau“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Pasak jo, „Sodros“ biudžetas ir taip yra skylėtas.
„Tačiau dabartinė situacija niekur neveda. O viena iš priežasčių, kodėl įmonės, mokančios didelius atlyginimus, pasirenka ne Lietuvą, o kitas šalis, tai yra todėl, kad nėra „Sodros“ lubų“, – aiškino LLRI prezidentas.
Lubos – ne anksčiau 2017 metų
Apriboti „Sodros“ įmokų lubas Vyriausybei siūlyta nuo 2002 metų. Panašu, kad, praėjus keliolikai metų nuo idėjos iškėlimo, lubos pagaliau gali būti įvestos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė rudenį kalbėjo, kad „Sodros“ įmokų lubos gali įsigalioti ne anksčiau kaip 2017 metais. Mat kitų metų biudžete nėra numatyta lėšų, kuriomis būtų užkaišiotos skylės „Sodroje“, atsirasiančios būtent dėl įmokų į fondą lubų.
Spalį Seimui pateiktas socialinis modelis numato „Sodros“ įmokų lubas – jos būtų taikomos tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršys 5 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per mėnesį arba 60 – per metus.
Šiuo metu tai būtų maždaug 3570 eurų per mėnesį arba 42 840 eurų per metus, nes antrąjį šių metų ketvirtį VDU siekė 713,9 euro.
„Lubos“ turėtų būti pasiektos per šešerius metus – pirmaisiais metais siūloma nustatyti 120, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais – 60 VDU metines lubas.
