Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Sodros“ vadovė: daugėja nedarbingumo pažymėjimų

Kilus antrajai koronaviruso pandemijos bangai, rugsėjį ir spalį vėl išduodama daugiau nedarbingumo pažymėjimų. „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė sako, jog daugėja vaikus prižiūrinčių tėvų bei saviizoliacijoje esančių žmonių .
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Daugėja todėl, kad vėl daugėja žmonių, kurie turi prižiūrėti vaikus, negalinčius eiti į mokyklas, kurios dėl užsikrėtimų atvejų užsidarė, daugiau žmonių yra saviizoliacijoje, o jie ne visi gali dirbti nuotoliniu, todėl gauna biuletenį“, – BNS sakė J.Varanauskienė.

Pasak jos, rugsėjį išduota 7,3 tūkst., o per nevisą spalio mėnesį – 12,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

„Sodros“ vadovė pabrėžia, kad trečiąjį ketvirtį išduodama apie 10 proc. mažiau visų pažymėjimų nei tuo pat laiku pernai.

Per pirmąsias dvi karantino savaites kovą buvo išduota 293 tūkst. nedarbingumo pažymų, iš jų 116 tūkst. – dėl saviizoliacijos arba vaikų priežiūros. Balandį pastarųjų skaičius siekė apie 60 tūkst., tuo metu gegužės viduryje – 51 tūkst.

J.Varanauskienės teigimu, „Sodra“ dėl to šiemet jau patyrė 118 mln. eurų išlaidų ir visas jas kompensavo valstybės biudžetas. Iš viso tam numatyta 140 mln. eurų.

Anot J.Varanauskienės, papildomai 50 mln. eurų nedarbingumo išmokoms dar reikėtų, jeigu situacija būtų tokia pati, kaip per pirmą bangą.

Birželio mėnesį atšaukus karantiną nedarbingumo pažymų sumažėjo: gegužę dėl koronaviruso išduota 67 tūkst., birželį –13 tūkst., liepą – beveik 3 tūkst., o rugpjūtį – 4 tūkst. pažymėjimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?