Dar gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.
Tarp vyšninių vokų gavėjų buvo 13 tūkst. įmonių ir administracijos vadovų, 23 tūkst. inžinierių, specialistų ir technikų, 37 tūkst. kvalifikuotų darbininkų ir įrenginių operatorių ir tik 30 tūkst. nekvalifikuotų darbininkų.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme. Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalų atlyginimą, žymiai sumažėjo“, – teigia „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.
„Sodra“ aiškina, kad trečdalis tų, kurie gavo vyšninius vokus, šiandien jau tokių vokų nebegautų. Vidutiniškai vokų gavėjų atlyginimai padidėjo net 55 proc.
Tarp vyšninio voko gavėjų iki šiol 71 proc. tebegauna mažiau nei MMA, tačiau 50 tūkst. gyventojų pajamos jau viršija MMA. Siejama, kad 18 tūkst. gyventojų sugėdino būtent vyšniniai vokai.
„Sąrašus suformavome pagal 2016 m. duomenis, išsiuntėme gegužę ir matome, kad kai kurie pokyčiai įvyko jau per tą laiką. Atsirado 40 tūkst žmonių, kurie per tą laiką jau uždirbo daugiau nei 4 MMA“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė.
Be stažo – mažesnė pensija
„Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
Minimali alga svarbi dėl to, kad pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
„Kodėl mes tai pradėjome daryti? Pamatėme kad Lietuvoje turime gana didelę problemą su žmonėmis, kurie išeina į pensiją ir jie turi gana mažas pensijas. Pradėjome analizuoti situaciją ir pamatėme, kad yra tokių regionų, kur apie 50 proc. žmonių neturi būtinojo stažo“, – sako M.Sinkevičius.
Jis pažymi, kad tokiems žmonėms senatvėje tenka gyventi vien skurde – kadangi jų pensija yra perpus mažesnė, nei turinčiųjų būtinąjį stažą.
„Norint gauti būtinąjį stažą reikia uždirbti 12 MMA per metus. Dalis žmonių neuždirba ir išeidami į pensiją gyvena skurde“, – sako M.Sinkevičius.
Jis pastebi tendenciją, kad oficialūs atlyginimai mažesni tose įmonėse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais. Jis išskiria kirpyklas, restoranus, valymo paslaugas ir panašiais įmones. Tačiau pripažįsta, kad ne tik nekvalifikuoti darbininkai uždirba mažiau nei MMA – dažnu atveju tai yra ir įmonių vadovai, ir kvalifikuoti specialistai.
„Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys. Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“, – sako M. Sinkevičius.
Advokatai, notarai ir antstoliai uždirba minimumą
„Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau „Sodra“ nerimauja dėl to, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
„Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas. Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse“,– teigia M. Sinkevičius.
„Sodra“ skaičiuoja, kad trečdalis advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių uždirbo mažiau nei MMA.
Iš viso net trys iš penkių asmenų, kurie dirba ne pagal darbo sutartį, nesumoka įmokų, prilygstančių MMA apmokestinimui.
M.Sinkevičius žada panašią vyšninio voko iniciatyvą pritaikyti ir individualiai dirbantiems asmenims – individualių įmonių savininkams, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą ir pan. Ji greičiausiai bus pradėta kitąmet
