Pirkti internetu tapo norma
Per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o išlaidos pirkiniams internetu buvo daugiau negu 1,5 karto didesnės negu pernai.
Verta pastebėti, kad pirkimo internetu apimtys augo nepaisant vasarį ir kovą palaipsniui mažėjusių parduotuvių veiklos ribojimų ir tik balandį, plačiau atvėrus parduotuvių duris, augimo tempai stabtelėjo. Vis daugiau žmonių karantino metu išmoko ir nebebijo pirkti internetu, be to, prekių ir paslaugų užsakymas internetu tampa ir savotišku laisvalaikio leidimo būdu, pakeičiančiu įprastą pasivaikščiojimą po prekybos vietas.
Panašios permainos pastebimos daugelyje šalių. Pavyzdžiui, pasaulinės konsultacijų bendrovės „McKinsey“ duomenimis, daugelio kategorijų prekių, ypač būtiniausių, pardavimas internetu JAV pernai augo 15–30 procentų. Skaičiuojama, kad per pirmą praėjusių metų pusmetį JAV pirkėjų išlaidos internetu perkamoms prekėms buvo trečdaliu didesnės, palyginti su 2019 metais. Ekspertai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus ilgalaikiai.
Patirdami didesnių ar mažesnių apribojimų gyvename jau daugiau negu metus, ir laiko naujiems įpročiams formuotis buvo pakankamai. Kita vertus, daugelis anksčiau internetu nepirkusių žmonių galėjo įvertinti tokio apsipirkimo patogumą ir greičiausiai bus linkę tai daryti ir pandemijai atsitraukus.
Šios tendencijos įmonėms rodo labai aiškią žinią: net ir įveikus viruso grėsmę, prekių ir paslaugų prieinamumo internetu didinimas turėtų ir toliau būti vienu svarbiausių verslo prioritetų. Kol kas susidaro įspūdis, kad Lietuvos įmonės tai puikiai suvokia. Praėjusių metų pabaigoje SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis (20 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių teigė, kad verslo skaitmenizavimas jų strategijoje yra itin svarbus. Panašų augimą pastebėjome visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvos verslas skaitmenizavimo keliu leidosi sparčiausiai.
Trečdalis mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių pernai siūlė galimybę klientams įsigyti savo prekių ir paslaugų internetu, ir tokių bendrovių per dvejus metus padaugėjo kone pusantro karto. Suvokdami, kad visuomenė įprato pirkti internetu ir, ko gero, neskubės grįžti į parduotuves, verslininkai ir toliau turėtų rūpintis, kad jų prekės ir paslaugos pirkėjams būtų lengvai pasiekiamos internetu.
Įsigalėjo grynųjų alternatyvos
Su pastarąja tendencija glaudžiai susijęs ir kitas pokytis – mokėjimo ir atsiskaitymo už prekes ir paslaugas pobūdis. Per pastaruosius metus vartotojai priprato prie šiuolaikinių grynųjų pinigų alternatyvų.
Pavyzdžiui, SEB banko mobiliąja programėle per pandemiją pradėjo naudotis beveik 13 proc. daugiau klientų. Beveik kas penktas iš turinčių „Android“ išmaniesiems telefonams skirtą programėlės versiją pradėjo naudotis telefonu atsiskaitydami už prekes ar paslaugas. Vienas klientas prie mobiliosios programėlės per mėnesį vidutiniškai prisijungia 36 kartus – dažniau negu kartą per dieną, dažniausiai tam, kad patikrintų sąskaitos likutį ar atliktų įvairius mokėjimus.
Per pastaruosius metus įvyko dar vienas svarbus lūžis: SEB banko duomenimis, antrą 2020 metų ketvirtį atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis buvo atlikta daugiau negu mokėjimų grynaisiais pinigais, o likusią metų dalį svarstyklės ir toliau nuosekliai sviro į mokėjimo kortelių pusę. Per pirmus tris šių metų mėnesius mokėjimai kortelėmis sudarė daugiau kaip 54 proc. atsiskaitymų, iš jų bekontakčiai atsiskaitymai – net 77 procentus.
Mažėjantį grynųjų pinigų poreikį liudija ir naudojimosi SEB bankomatais statistika. Palyginti su pirmu praėjusių metų ketvirčiu, šiemet per tą patį laikotarpį gyventojai, naudodamiesi bankomatais, atliko 30 proc. mažiau operacijų. Bankomatais išgrynintų lėšų apimtis sumažėjo 27 procentais.
Tokie pokyčiai vyksta ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės centrinio banko duomenimis, pernai kovą pinigų iš šalies bankomatų buvo paimta net 60 proc. mažiau negu ankstesniais metais, o jų pabaigoje operacijų naudojantis bankomatais skaičius vis dar buvo 30–40 proc. mažesnis, palyginti su 2019 metais.
Posūkis prie alternatyvių atsiskaitymo būdų pastebimas visame pasaulyje. Rinkos analizės bendrovė „ReportLinker“ prognozuoja pasaulinę skaitmeninio mokėjimo rinką kasmet augsiant 13,7 procento. Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdų paklausą skatina ne tik jų patogumas ir besikeičiantys vartotojų įpročiai, bet ir siekis skaidrinti ekonomiką, mažinti pinigų spausdinimo išlaidas ir užkirsti kelią padirbtiems pinigams patekti į rinką.
Jei prieš kelerius metus kai kurie finansų ekspertai su šiokiu tokiu pavydu žvelgė į Šiaurės Europos valstybes, tokias kaip Švedija ir Suomija, sparčiais žingsniais artėjusias link tikslo tapti visiškai be grynųjų pinigų apsieinančiomis visuomenėmis, tai priežasčių pavydėti dabar likę gerokai mažiau. Pandemija paskatino permainas, kurios tokiose srityse kaip kasdienės finansinės operacijos ir mokėjimai Lietuvą dideliu greičiu artina prie labiausiai išsivysčiusių valstybių.
