Pristatydamas SEB grupės tvarumo strategiją Marcusas Wallenbergas, SEB direktorių valdybos pirmininkas, pažymėjo, kad gyvename istorinio lūžio taške – supratęs, kad „dabar arba niekada“, pasaulis deda visas pastangas kuo skubiau persiorientuoti į tvarų gyvenimo būdą, taip stabdant klimatą keičiantį šiltnamio efektą ir saugant ateities kartas.
Lyderiaujančios pasaulio ekonomikos jau įsipareigojo: tam, kad būtų neutrali klimatui iki 2050-ųjų, Europos Sąjunga investuoja per 1000 milijardų eurų, kad iki 2035-ųjų eliminuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, JAV investuoja 2000 milijardų dolerių. Panašiu keliu eina Švedija, Kanada, Australija ir kitos šalys.
Vienas lauke – ne karys, todėl siekiant neutralumo klimato atžvilgiu yra reikalingos visų trijų žaliąją ekonomiką kuriančių subjektų – valstybių, verslo ir visuomenės – pastangos ir tarpusavio sinergija. Politikai turėtų numatyti aiškias ir toliaregiškas žaliosios ekonomikos ir technologijų skatinimo gaires, verslas – mažinti taršą perorientuojant savo veiklą ir tokias technologijas taikant bei kuriant, visuomenė – atsakingai vartoti, kritiškai vertinti tvarumo stokojančius verslus ir teikti prioritetą vadinamiems žaliems produktams ir paslaugoms.
Būtent čia finansinės institucijos, tarp jų ir bankai gali būti pirmaujančiu katalizatoriumi įgyvendinant tvarumo pokyčius. Užimdamas tarpininko tarp valstybės, verslo ir visuomenės vaidmenį bankas gali tikslingai nukreipti verslus ir gyventojus tvaresnių pasirinkimų link. Taip kurtų pokytį: padėdamas verslams persiorientuoti, skatindamas žaliųjų technologijų plėtrą ir atsiradimą, žaliosios ekonomikos augimą, formuodamas visuomenės požiūrį ir prioritetus.
SEB bankas taiko tokias priemones jau kurį laiką – klientams suteikia galimybes rinktis žaliojo finansavimo ir taupymo bei investavimo paslaugas, konsultuoja verslo ir privačius klientus, skatindamas priimti tvaresnius sprendimus. O atnaujinęs SEB grupės tvarumo strategiją, bankas imasi dar ryžtingesnių žingsnių – siekia skatinti verslo klientų transformaciją ir mažinti iškastinio kuro finansavimą.
Šiuos grupės siekius apibrėžia išsikelti tikslai matuoti anglies dioksido poveikio indeksą, tvarumo veiklos indeksą ir transformacijos koeficientą.
- Anglies dioksido poveikio indeksas fiksuoja SEB grupės iškastinio kuro finansavimo rodiklius. SEB tikslas – iki 2030 m. 45–60 procentų, lyginant su 2019 m., sumažinti iškastinio kuro finansavimą energetikos paskolų portfelyje.
- Tvarios veiklos indeksu SEB grupė vertina tvarią veiklą, matuodama su tvarumu susijusio skolinimo, tvaraus finansavimo konsultacijų, rizikos kapitalo investicijas į žaliąsias technologijas ir finansinių investicijų valdomą turto dalį pagal tvarios veiklos kriterijus. Tikslas yra iki 2030 m. 6–8 kartus padidinti vidutinį banko aktyvumą šioje srityje, lyginant su 2021 metais.
- Galiausiai, transformacijos koeficientas numatys, kad pokyčių keliu SEB grupė eis drauge su klientais, o pokyčius taikys remdamasi vidiniu klientų tvarumo klasifikavimo modeliu. Tai reiškia, kad klasifikuodama savo kreditų portfelį SEB grupė vertins savo ir klientų poveikį klimatui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus.
Apibendrinant, bankai ir kitos finansinės institucijos, skatindamos ekonomikos transformaciją į neutralumą klimato atžvilgiu, gali žengti dviem kryptimis: skatinti pokytį suteikiant reikalingas priemones savo klientams ir padedant jiems kelyje į tikslą arba atsiriboti nuo tų, kurie keistis nesiruošia. Mūsų prioritetas – skatinti, ir visų pirma tą daryti siekiame savo pavyzdžiu, tvarumą paversdami savo vienu iš pagrindinių įsipareigojimų.
Kai visiems mums – valstybėms, verslui ir visuomenei – pavyks pasiekti tikslą tapti neutraliems klimatui (angl. climate neutral), pamatysime naują realybę: ne tik eilę naujų technologijų, reikšmingus ekonomikos pokyčius, naujas specialybes ir darbo vietas, bet viso to nulemtą pasikeitusį, naują gyvenimo būdą, kai rūpestis aplinka bus nebe inovatyvaus požiūrio išraiška, o dogma.
