Modernizuojama Nacionalinė biblioteka
Vilniuje veikianti pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka ne tik tenkina Lietuvos žinių visuomenės poreikius dokumentinei bei skaitmeninei informacijai, bet ir įgyvendina daugybę įvairių kultūrinių ir socialinių projektų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose saugoma per 7 mln. egzempliorių dokumentų. Kasmet čia apsilanko tūkstančiai vilniečių ir sostinės svečių.
Miesto centre, prie Neries esančiame pastate biblioteka įsikūrusi nuo 1963 metų. Pastato būklė jau seniai buvo prasta, šilumos energijos sąnaudos didelės, buvo būtinas pastato rekonstrukcija. Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis įgyvendinama pagrindinio Nacionalinės bibliotekos pastato rekonstrukcija. Darbų apimtys didelės – numatyta įdiegti įvairias energijos taupymo priemones, taip pat naujas signalizacijos, automatinio gaisro gesinimo, apsauginės duomenų apsaugos, knygų apsaugos ir kitas sistemas, įrengti naujus liftus skaitytojams, darbuotojams, neįgaliesiems.
„Nacionalinė biblioteka mano mėgstama vieta, čia lankausi dažnai. Bibliotekoje ne tik randu labai daug man studijoms reikalingos informacijos įvairiomis formomis, bet ir dažnai dalyvauju čia organizuojamuose įvairiuose renginiuose. Žinoma, dabar vykstant pastato rekonstrukcijai jų mažiau, todėl visi labai laukia darbų užbaigimo. Dabartinė biblioteka savo veikla labai moderni, būtų gerai, kad ir jos rūbas – pastatas būtų šiuolaikiškas, patogus ir lankytojams, ir darbuotojams“, - sako bibliotekos skaitykloje pakalbinta vilnietė Rasa.
Sostinėje – naujas kultūros židinys
Sostinės kultūrinį gyvenimą praturtino neseniai pačiame miesto centre, greta Operos ir baleto teatro rekonstruotame istoriniame pastate įkurtas vieno žymiausių, tarptautinę šlovę pelniusių lietuvių išeivijos menininkų – dailininko Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Čia saugoma ir eksponuojama dailininko našlės Lietuvai dovanota 950 kūrinių kolekcija. Pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, jį pritaikant šiuolaikiniams muziejaus reikalavimams.
Muziejus įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) buveinėje, XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmuose. Anuomet čia Vilniaus krašto inteligentijos pastangomis buvo sukurtas daugiafunkcis kultūros židinys: draugijos pastate glaudėsi archyvas, biblioteka, muziejus su vertingais meno rinkiniais, vyko renginiai, draugijos narių susirinkimai. Sovietmečiu pastatas merdėjo, bet koks kultūrinis gyvenimas buvo apmiręs. Šiandien pastate veikia nuolatinė vieno žinomiausių lietuvių menininkų Europos ir pasaulio mastu - dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, įrengtos parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai.
Naujame muziejuje – lietuvių išeivių parodos ir kultūriniai renginiai
„Nors Vytauto Kasiulio dailės muziejus veikia dar tik pusantrų metų, bet jis tapo nauju kultūros židinių, kuriame mielai lankosi vilniečiai ir sostinės svečiai. Per tą laikotarpį pas mus apsilankė daugiau kaip 23 tūkstančiai meno mylėtojų. Be nuolatinės V. Kasiulio kūrinių ekspozicijos esame surengę 10 dailės parodų, 5 mokslines konferencijas, nemažai koncertų, edukacinių renginių. Parodose pristatome lietuvių išeivių menininkų kūrinius ir taip užpildome savotišką kultūrinę nišą Vilniuje. Džiaugiamės, kad gilias vilnietiškas kultūrines tradicijas turintis pastatas atgimė naujam gyvenimui. Pas mus lankosi daug jaunimo, stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas prie kultūros vertybių prisiliesti žmonėms su negalia, bendradarbiaujame su Vilniaus dailės mokyklomis“, - pasakoja muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.
Pasak muziejaus vadovės, muziejinio pastato rekonstrukcijos ir Vytauto Kasiulio dalės muziejaus sukūrimo projektui buvo skirta 1,2 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Už jas įrengtas visus šiuolaikinius muziejininkystės reikalavimus atitinkantis pastatas. Kokybiškam muziejaus lankytojų aptarnavimui įrengtas modernus terminalas su informacine ir socialine zonomis, veikiantis kaip kokybiškas įvairaus pobūdžio bendrųjų paslaugų centras.
Kultūros objektas – milijoninės ES investicijos
Per 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį Vilniuje sutvarkyta ir daugiau kultūrinių objektų. Suremontuota ir pritaikyta šiuolaikiniams kultūriniams poreikiams Arkikatedros bazilikos varpinė (beveik 273 tūkst. eurų ES paramos), rekonstruoti Bernardinų vienuolyno istorinis – architektūrinis ansamblis (2,1 mln. eurų) ir Sapiegų rūmai (2,3 mln. eurų), sutvarkytas Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parkas (594 tūkst. eurų), Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte įrengtas didžiausias Baltijos šalyse karilionas (1,4 mln. eurų), įgyvendinti kiti reikšmingi projektai.
