Valandinės elektros kainos spalį Baltijos šalyse svyravo nuo -4,43 Eur/MWh iki 329,91 Eur/MWh.
„Elektros energijos kainų mažėjimą Baltijos regione daugiausia skatino didesnė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba. Nors elektros energijos gamyba saulės jėgainėse sumažėjo 47 proc., palyginti su rugsėjo duomenimis, tai sėkmingai kompensavo 95 proc. padidėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 45 proc. padidėjusios gamybos apimtys hidroelektrinėse. Kainų mažėjimui regione įtaką darė ir 146 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos, o srautai iš Suomijos padidėjo tik 1 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, spalį taip pat mažėjo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 20,9 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina spalį didėjo 95 proc. ir vidutiniškai siekė 26,47 Eur/MWh.
Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ regione spalį lėmė žemesnė nei vidutinė oro temperatūra Šiaurės šalyse – dėl jos elektros energijos sąnaudos padidėjo 12 proc., palyginti su pernai metų spalio mėnesiu. Didesnį kainos augimą ribojo 26 proc. išaugusios vėjo jėgainių gamybos apimtys, taip pat 19 proc. didesnė nei rugsėjį Šiaurės šalių branduolinių elektrinių (BE) tiekiamos galios dalis, kuri spalio mėnesį sudarė 84 proc. visos BE pagamintos elektros energijos.
Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas
Spalio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos paklausa augo 6 proc., palyginti su 2022 m. spalio mėnesiu, arba 18 proc., palyginti su rugsėju. Iš viso suvartota 2 284 GWh elektros energijos. Palyginti su pernai metų spaliu, Lietuvoje vartojimas kilo 8 proc. iki 1 016 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 563 GWh, Estijoje – 6 proc. iki 705 GWh.
Baltijos šalyse spalį pagaminta 1 228 GWh elektros energijos ir šie pokyčiai atitiko paklausos padidėjimą – buvo pagaminta 6 proc. daugiau elektros nei šiuo laikotarpiu pernai, taip pat 18 proc. daugiau nei rugsėjį. Lietuvoje gamyba augo 37 proc., palyginti su rugsėju, ir siekė 635 GWh. Latvijoje gamyba didėjo 7 proc. iki 262 GWh. Estijoje gamybos apimtys nepakito – spalį, kaip ir rugsėjį, buvo pagaminta 331 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 63 proc., o Latvijoje ir Estijoje – po 47 proc.
