Amžiaus grupių balansas visuomenėje svarbus užtikrinant, kad būtų pasirūpinta tais, kurie savimi pasirūpinti negali – tarp jų ir senjorais. Deja, jei šiuo metu 100-ui dirbančiųjų tenka beveik 30 senjorų, tai po kelių dešimtmečių, jei išsipildys prognozės, jų skaičius pasieks 55 senjorus 100-ui dirbančiųjų. Klausiame ekspertų, kokios galimos išeitys būsimiems pensininkams ir visuomenei?
Teodoras Medaiskis: turi būti skatinamas vyresnių žmonių užimtumas
Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis sako, kad esamas ir būsimas dirbančiųjų ir pensininkų santykis nieko gero nežada. Kaip galimą išeitį jis mato vyresnio amžiaus žmonių užimtumo skatinimą.
„Aš esu už tai, kad kol žmogus gali, tegul jis dirba, ir tai reikėtų skatinti, kiek tai įmanoma. Vykdyti tokią darbo politiką leidžia ir užimtumo pobūdis – daugeliui darbų nereikia fizinės jėgos, todėl vyresnio amžiaus žmonės galėtų tiek dirbti, tiek mokytis. Taip, gal jie inovacijų nesukurs, tačiau yra daug ir rutininio darbo. Tokiems žmonėms būtų galima mokėti mažesnę pensiją ar visai nemokėti“, – sako prof. T.Medaiskis.
Kad profesoriaus minėti procesai vyksta, rodo ir oficialūs duomenys. Vien per dvejus metus vyresnių nei 65-erių darbuotojų skaičius išaugo 42 proc. T. Medaiskis sako, kad darbdaviai yra priversti taikytis su darbo rinkos realijomis.
„Verslininkai niekur nesidės, jie turės į darbą priimti ir vyresnius žmones, nes jaunimo nėra ir jis iš niekur neatsiras. Valstybė turėtų tai skatinti, įvertinusi, kad jauni darbuotojai turi savų privalumų, o vyresni – savų“, – sako mokslininkas.
Jis taip pat mini, kad vyresni žmonės darbo vietoje galėtų rotuotis su darbuotojais, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių negali ar nenori dirbti visą darbo dieną, pavyzdžiui, su mažų vaikų turinčiomis mamomis.
Asta Grabinskė: reikia keisti trumpalaikius vartojimo įpročius į taupymą
„Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė nurodo, kad per artimiausius 40 metų į pensiją išeis apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Maža to, ilgėja ir gyvenimo trukmė, tad visuomenė neišvengiamai susidurs su problemomis – kuo ilgesnį laiką žmonės gyvens išėję į pensiją, tuo daugiau lėšų pragyvenimui jiems prireiks.
„Oriam gyvenimui pensijoje žmogui reikia vidutiniškai 70 proc. jo buvusių pajamų. Lietuvių pensijos šiuo metu tesiekia 41 proc. buvusių atlyginimų, tai yra vienas mažiausių rodiklių visoje Europoje. Ateityje Lietuvos pensininkų pajamos kris dar labiau“, – teigia „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.
Ji nepritaria, kad problemą galima spręsti ilginant pensinį amžių – tai gali iššaukti papildomų problemų, jei žmonės nebus pakankamai sveiki, kad galėtų dirbti solidžiame amžiuje. O valstybės mokamos pensijos didinimas jau dabar yra didelė našta viešiesiems finansams.
A.Grabinskė pataria kaupti senatvei savarankiškai. Kuo jaunesni žmonės pradės kaupti ateičiai, tuo mažiau jiems reikės atsidėti pinigų, kad gyvenimui pensijoje sukauptų pakankamą sumą. Pavyzdžiui, 750 eurų uždirbančiam 30-mečiui, kaupiančiam pensijai II pakopoje, kiekvieną mėnesį užtektų pradėti taupyti po 25 eurus, kad pensijoje jo pajamos siektų 70 proc. buvusio uždarbio.
„Kad pakeistume dabartinę padėtį, turime dirbti visi: valstybė, finansų sektorius ir žiniasklaida turi skatinti asmeninę žmonių atsakomybę už savo gyvenimą pensijoje. Tik ilgalaikė valstybės strategija stabiliai ir kaupimą skatinančiai pensijų sistemai ir aktyvi komunikacija bei finansinis gyventojų švietimas skatins gyventojų poreikį taupyti. Įsigalėjusį trumpalaikį vartojimą finansinių įpročių ugdymas pakeis į taupymo ateičiai poreikį“, – sako „Aviva Lietuva“ vadovė.
Žilvinas Šilėnas: nereikėtų dėti visų kiaušinių į vieną pintinę
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas (LLRI) Žilvinas Šilėnas, kalbėdamas apie perspektyvas, teigia, kad sparčiai senstant visuomenei, turėtų būti skatinama gyventojų atsakomybė už savo finansinę ateitį.
„Reikia daryti taip, kad gyventojai pensijoje nepriklausytų nuo vienos – valstybinės – pensijos. Žingsniai buvo padaryti, buvo numatyta auganti taupymui skirta dalis, tačiau per visas ekonomines ir finansines krizes likome mindžikuoti vietoje. Vienintelė senstančios visuomenės viltis – nutraukti užburtą ratą, kuomet pensininkai priklauso nuo dirbančiųjų įmokų į „Sodrą“ ir daugiau dėmesio skirti privačiam pensijų kaupimui“, – teigia ekspertas.
Jis sako, kad dėl sustojusios pensijų reformos pensijų fonduose sukaupta nedaug pinigų, nes ir atlyginimai maži, ir pervedimai stagnavo, tačiau netgi taip yra daug geriau, negu nieko.
„Vaizdžiai tariant, jei mes dėsime visus kiaušinius tik į valdišką pintinę, kaip dabar norima padaryti, ir versime žmones juos dėti tik ten, tai yra labai didelė rizika, kad nepasiseks. Pagrindinis principas investicijoms, o pensija yra investicija, yra diversifikavimas – dalis pensijos turi būti skiriama iš valstybės, dalį žmogus turi būti pats susitaupęs. Kitu atveju, galiu prognozuoti, tik padaugės piketų prie Seimo, nes valstybinė pensija mažės“, – sako ekspertas.