Darbo grupė taip pat turės įvertinti galimas tokio sprendimo pasekmes, ketvirtadienį nuotoliniame posėdyje nusprendė komitetas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus parlamentarams siūlė atsargiai žadėti bet kokių mokestinių įsipareigojimų įšaldymą.
„Atsargiai, nes judiname visą tarpusavio atsiskaitymų grandinę. (...) Gausime daugybę prašymų atidėti atsiskaitymus, todėl labiau reikia ieškoti finansinių instrumentų“, – kalbėjo V.Sutkus.
Jis abejoja, ar reikia įstatymiškai atleisti įmones nuo įsipareigojimų vykdymo.
Konservatorius Dainius Kreivys sako, kad mokesčių už patalpų nuomą mokėjimus būtų galima atidėti taip, kaip paskolų atidavimą.
„Nuomininkai išdėstytų nuomos sumų atidavimą per vėlesnius mėnesius. Tie pinigai niekur nedings, vistiek vieni kitiems atsiskaitymus turės padaryti anksčiau ar vėliau“, – sakė parlamentaras.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, bankai jau „įšaldo“ verslui iki rudens pažadėtas apyvartines paskolas.
„Bankai mano, kad verslui bus blogai, tai apsidraudė ir įšaldė“, – posėdyje teigė ji.
Lietuvos banko (LB) valdybos vadovo patarėjas Tomas Garbaravičius siūlo įmonėms, kurios būtų karantino labiausiai paveiktos, sudaryti sąlygas gauti „Invegos“ pagalbą. Pasak jo, gavusios tokią paramą įmonės lėšas iš karto pervestų padengti labai konkrečius įsiskolinimus, pavyzdžiui, už patalpų nuomą.
„Bankai sužiūrėtų, kur tie gauti pinigai eitų, sektų, kur ir kaip nukeliauja „Invegos“ pagalba“, – kalbėjo T.Garbaravičius.
D.Kreivys be kita ko pabrėžė, kad „Invega“ galėtų teikti smulkias paskolas iki 20 tūkst. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka žada, kad įmonės, kurios labiausiai nukentės dėl koronaviruso, jų veikla apribota, o bankai dėl jų rizikingumo ir pasikeitusių veiklos sąlygų negalės finansuoti, galės tikėtis finansinio tarpininko - banko, gausiančio lėšų iš valstybės, pagalbos.
„Valstybės lėšas perduodame per juos, o šie išdalina toms įmonėms, kurios pačios negalėtų gauti lėšų iš banko, tai yra iš indėlininkų, dėl rizikingumo. Taip būtų gelbėjamas smulkus ir vidutinis verslas“, – aiškino ji.
Viceministrės teigimu, dar nėra su bankais susitarta dėl tokios priemonės.
„Jeigu susitaikome su mintimi, kad norime suteikti tam tikrą laikiną paramą visoms įmonėms, kurios susiduria su sunkumais, o ne tikėtis, kad dalis jų atsistos ant kojų ir pinigus grąžins, tada einame per subsidijas, o ne per paskolas. Ir tam reikia politinio pritarimo“, – teigė viceministrė.
„Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pasiūlė politikams ne tik galvoti, kaip paremti tuos sektorius, kurie jau tiesiogiai paveikti karantino ir laikinai uždaryti.
„Ekonomika stos ne tik ten. Bus poveikis aukštą pridėtinę vertę kuriantiems sektoriams, informacinių technologijų“, – aiškino „Infobalt“ vadovas.
Jis pasiūlė analizuoti skolų supirkinėjimo priemonę: „Įsiskolinimus, kurie nėra pradelsti, tokiu būdu verslai gautų lėšų toliau judinti savo ekonomines veiklas“.
