Energetikos ministerija jau sukūrė planą, kurį įgyvendinus Lietuvos energetikos sektorius 2020–aisiais bus visiškai nepriklausomas. Trečiadienį strategijos projektą pasitarime svarstys Vyriausybė.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte nurodoma, kad visiems suplanuotiems elektros gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektams per dešimt metų reikės 14–20 mlrd. litų valstybės investicijų, dar 18–24 mlrd. litų tikimasi pritraukti iš privačių investuotojų. Mainais už tai šalis nebeturėtų būti priklausoma nuo brangių rusiškų dujų, o kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažėtų šildymo sąnaudos.
Naujoje strategijoje Lietuva sau kelia tikslą ilgainiui iki minimumo sumažinti gamtinių dujų suvartojimą, tačiau kartu rengiasi įgyvendinti šimtus milijonų litų kainuosiančius projektus.
Tačiau tokius valdžios planus verslas vertina kaip pernelyg brangiai kainuosiančius vartotojams.
„Planuojamos metinės investicijos yra penkis ir daugiau kartų didesnės negu šiuo metu įmonės investuoja, o tai reiškia neišvengiamą elektros energijos tarifų didinimą“, – energetikos ministrui adresuotame rašte, kurį pasirašė keturios energetikos sektoriaus įmones vienijančios asociacijos.
Lietuvos šilumos tiekėjų, elektros energijos gamintojų, „Litbioma“ ir Energetikos konsultantų asociacijos įsitikinusios, kad šalies užmojis pakeisti gamtines dujas branduoliniu kuru yra pernelyg brangus ir neatsiperkantis.
Asociacijų manymu, strategijoje taip pat turėtų būti pateiktos elektros tarifų prognozės iki ir po 2020 metų verslo atstovai pareiškė, kad vertinant bankų paskolų sąlygas ir elektros suvartojimą, strategijos įgyvendinimas Lietuvos vartotojams elektros kainą dešimtmečiui pabrangintų vidutiniškai nuo 8 iki 23 centų už 1 kWh.
Energetikos ministerija atsisako plačiau komentuoti, iš kokių šaltinių ketina pritraukti pinigų ambicingiems projektams įgyvendinti ir kiek gali brangti elektra, jei dalį lėšų bus nuspręsta surinkti iš gyventojų, padidinus elektros tarifą.
„Reikalingos investicijos gali būti finansuojamos didinant įmonių pajamas arba mažinant išlaidas. Tarifų didinimas tėra tik viena iš pajamų didinimo priemonių. Kitos priemonės, kurios bus apsvarstytos pirmiau, yra dalies įmonių akcijų pardavimas ir ES fondų lėšos“, – teigė Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas.
Naujoje strategijoje Lietuva sau kelia tikslą ilgainiui iki minimumo sumažinti gamtinių dujų suvartojimą, tačiau kartu rengiasi įgyvendinti šimtus milijonų litų kainuosiančius projektus.
