Pagal šiuo metu galiojančią tvarką loterijų bendrovės 5 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės perveda į biudžetą, o 8 proc. – paramai, kurios didžioji dalis keliauja LTOK.
Siūloma, kad loterijų bendrovės visus 13 proc. turėtų pervesti į biudžetą, o aukšto meistriškumo sportui finansavimas didėtų 38 proc. ir būtų skiriamas iš biudžeto. Šias pataisas pasirašė daugiau kaip 20 parlamentarų grupė.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).
Vyriausybė pritaria
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė kalbėjo, kad siūlomais pakeitimais būtų einama tinkama linkme. Pasak jos, šiuo metu numatyta privaloma parama, kurią perveda lošimo verslai, nėra tinkamas modelis.
„Parama turi būti savanoriška, o ne privaloma, tai neužtikrina tvaraus sporto finansavimo. Tą vadinamąją paramą galima nukreipti bet kokia linkme, nebūtinai sportui. Priėmus įstatymo pakeitimą, būtų galima užtikrinti tvarų sporto finansavimą”, – tikino V.Česnulevičiūtė.
Lošimų priežiūros tarnybos atstovė Živilė Laurinaitienė tikino, kad tarnyba taip pat pritaria įstatymo pakeitimo projektui.
„Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija jau ir anksčiau nurodė, kad savo kilme ir prasme skiriama parama yra nesavanoriška, todėl neatitinka tikslų. Todėl pritariame, kad turėtų būti atsisakoma paramos ir didinamas mokestis“, – kalbėjo Ž.Laurinaitienė.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtino, kad šiuo sprendimu būtų didinamos lėšos, skirtos aukšto meistriškumo sportui. Ji užtikrino, kad finansavimo sąlygos, kokios dabar yra, priėmus įstatymo pataisas, tik gerės.
O Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad dabartinė tvarka absurdiška, nes „didžiausias loterijų organizatorius yra olimpinis komitetas.“
„Absurdas kvadratu, kad įstatymais numatytus mokesčius jie perveda sau kaip paramą. Tai išskirtinė situacija tiek mokestiniu, tiek finansiniu požiūriu. Gal tas unikalumas savaime nėra blogis, bet kai matome rezultatus sporte, kyla abejonių, ar tokia tvarka gali užtikrinti rezultatus, kuriais galėtume visi džiaugtis“, – nuogąstavo politikas.
Jis taip pat kritikavo tai, kad kai didžiausias loterijų organizatorius pats sau skiria paramą, o viešųjų pinigų skirstyme išvengiama valstybės institucijų įsikišimo.
Nuo vieno kraštutinumo prie kito?
Komiteto nariai iš esmės pozityviai žvelgė į siūlomus pakeitimus, tačiau kai kurie kėlė ir klausimus, ar tokiu būdu nuo vieno kraštutinumo neinama prie kito.
„Tai, kad mes imamės išlaisvinti sportą iš „šešėlio”, rodo požiūrį į profesionalų sportą, bet mano klausimas toks – dabar turime vieną kraštutinumą, kad pinigai skirstomi neaišku kaip. Dabar kalbame apie kitą kraštutinumą, kad viską spręs valdžia. Noriu paklausti, ar yra sporto pasaulio įtraukimas? Norėtųsi tam tikrų garantijų, kad ne tik didėtų finansavimas, bet ir sporto bendruomenė dalyvautų tame procese”, – kalbėjo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantis Vytautas Bakas.
Į tai atsakydamas M.Majauskas tvirtino, kad einama ne link kito kraštutinumo, bet prie tvarkos, kuri yra daugelyje valstybių. Tuo tarpu švietimo, mokslo ir sporto ministrė patikino, kad dėl finansavimo kriterijų yra tariamasi su sporto bendruomene.
Tuo metu kompetencijų sporto klausimais, kaip pripažino J.Šiugždinienė, ministerijoje yra nepakankamai, tačiau jos bus didinamos.
Kai kurie Seimo nariai kėlė klausimus ir apie tai, kad sporto federacijos pinigus gauna per vėlai. „Kalbate apie didelius milijonus, tai pasakykite, kiek procentais sportui padidės pinigai. Kiek skirta šiemet ir kiek bus skirta kitas metais? Kitas klausimas – pinigų skirstymas ir kada jie pasiekia federacijas. Kada išgyvendinsime blogą praktiką, kad federacijos pinigus gauna geriausiu atveju gegužės mėnesį? Juk ir vietiniai, ir tarptautiniai čempionatai vyksta vasarį, kovą. Reikia pirkti bilietus, apgyvendinti sportininkus, federacijos pinigų neturi”, – dėstė J.Varžgalys.
M.Majauskas priminė, kad šiuo įstatymu būtų įsipareigojama, kad sportas finansavimui didės 38 proc., o pinigus federacijos gaus nuo metų pradžios.
Posėdyje Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius taip pat prašė patvirtinti, kad finansavimas neįgaliųjų sportui nemažės.
„Kaip mes gausime daugiau iš biudžeto? Nes yra kriterijai, eilutės, bet nematau, kaip pinigų bus daugiau. Ar neįgaliųjų sportas nenukentės? Ar įmanoma, kad turės tokį pat ir didesnį biudžetą?“, – klausė M.Bilius.
Tačiau politikai ramino, kad finansavimas tikrai nemažės ir ragino labiau pasitikėti valstybe.
„Nuogąstavimai nepagrįsti. Norime eiti į priekį ir užtikrinti didesnį finansavimą, nes norime, kad sportininkų rezultatai būtų geresni“, – tvirtino konservatorius Andrius Kupčinskas.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas ramino, kad įsipareigojimai skirti ne mažesnes lėšas tiek LTOK, tiek Lietuvos paralimpiniam komitetui „bus kruopščiai vykdomi.“
„Sukursime modelį, kuris bus palankesnis nei dabar, tą galime garantuoti“, – sakė L.Obcarskas.
