Už biudžetą antradienį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 43 parlamentarai, o susilaikė – 6.
Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. Augimas siekia 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Neapmokestinamųjų pajamų dydis augs iki 625 eurų. Tai padės didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Vaiko pinigai kitais metais augs iki 85,75 eurų (šiuo metu siekia 80,5 euro).
Vidutinė socialinio draudimo pensija augs nuo 482 iki 542 eurų (padidėjimas sieks 60 eurų), turint būtinąjį stažą – nuo 510 iki 575 eurų (augs 65 eurais). Iš viso pensijos 2023 m. augs apie 12 proc.
Plačiau apie tai skaityti galite ČIA.
Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad biudžetas makroenominiu požiūriu yra geras.
„Mes priimame gerą biudžetą. Gal yra nepatenkintų dėl vieno ar kito pasiūlymo, kuriam buvo nepritarta, tačiau makroekonominiu požiūriu tai geras biudžetas. Valstybės deficitas neperžengia psichologiškai svarbios 5 proc. ribos”, – sakė E.Gentvilas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Remigijus Žemaitaitis sakė, kad šis biudžetas yra „velnio išmislas ateinančioms kartoms.“
„Kaip aš sakau, skola yra Dievo dovana, o atidavimas – velnio išmislas“, – sakė R.Žemaitaitis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad biudžetas išpildo kelis svarbius šiam laikmečiui tikslus.
„Pirmiausia, tai yra energijos kainų šuolio sušvelninimas tiek gyventojams, tiek verslui, vidurinės klasės stiprinimas per neapmokestinamųjų pajamų dydį ir apskritai per pajamų didinimą. Skiriamas dėmesys ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir viduriniajai klasei“, – sakė A.Armonaitė.
Buvęs premjeras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius laikėsi požiūrio, kad biudžeto išlaidos yra nepagrįstai didinamos, dėl to gali didėti ir infliacija.
„Lietuvoje išlaidos yra nepagrįstai didinamos, lyginti su ekonomikos augimu. Tą patvirtino ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė”, – sakė A.Butkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nesutiko, kad priėmus šį biudžetą infliacija augs.
„Kalbant apie pačius pažeidžiamiausius, senjorus ir gaunančius minimalų atlyginimą, jų pajamų augimas kitais metais sieks apie 30 proc. Mano supratimu, biudžetas parengtas atsakingai, profesionaliai”, – sakė M.Majauskas.
Paskutinę minutę – pratęsta PVM lengvata restoranams
Priimtame biudžete Vyriausybė atliko paskutines korekcijas – 3,6 mln. eurų skyrė Lietuvos šaulių sąjungai, pritarė siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.
Anot ministrės, Seime šiemet patvirtinus Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą suteikiant papildomus įgaliojimus ir tikintis Sąjungos plėtros, papildomas finansavimas prisidės prie iškeltų tikslų įgyvendinimo.
Taip pat pritarta pasiūlymui skolintis geležinkelių transporto eismo ir įrenginių saugai, kai infrastruktūros valdytojui nepakanka lėšų dėl sankcijų Baltarusijai ir dėl karo Ukrainoje nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams.
Tuo pačiu šiandien Seime pritarta ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimui iki 2023 m. pabaigos. Nors Vyriausybė siūlė 9 proc. lengvatinį PVM tarifą pratęsti iki liepos, Seimo nariai palaikė Laisvės partijos pasiūlymą lengvatą suteikti metams. Tai lems 59,5 mln. eurų didesnius biudžeto netekimus per metus. Dėl šio sprendimo Vyriausybė tvirtina, kad vertins kurias verslo paramos priemones sumažinti atitinkama apimtimi.
Pinigų žiemos sodui prašė jau 13-ą kartą
Seimas iš pradžių balsavo dėl parlamentarų pasiūlymų biudžetui. Jų vertė – beveik 600 mln. eurų.
Kad siūlymas būtų priimtas, už jį turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys, kadangi absoliučiai daugumai parlamentarų iniciatyvų Vyriausybė nepritarė.
Tarp apsvarstytų siūlymų – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Antano Vinkaus iniciatyva skirti 249 tūkst. eurų Kretingos rajone esančių grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui.
A.Vinkus neslėpė, kad yra atkaklus - pinigų šiam projektui prašo jau 13 kartą. Tačiau ir šį kartą Vyriausybė šio siūlymo nepalaikė.
„Tai savarankiška savivaldybės funkcija“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siūlymui balsuojant taip pat pritarta nebuvo – jį palaikė 46 Seimo nariai, o susilaikė vienas parlamentaras.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis siūlė skirti 15 mln. eurų Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimui bei sankryžų įrengimui.
„Jonavos rajone yra Rukla, kurioje ne vieną dešimtmetį yra poligonas. Ten yra Lietuvos kareivių ir ne vienerius metus - mūsų sąjungininkų iš NATO bazė. Susiduriame su problema dėl kelių, jų trūksta. Šiais metais buvo įvykdytas nedidelis projektas, kuris leidžia ties viena sankryža važiuoti gana sunkiai karinei technikai, bet reikia papildomų kelių“, – kalbėjo E.Sabutis.
Šio siūlymo nepalaikė nei Vyriausybė, nei parlamentarai.
Siūlymai – dėl Trečiojo amžiaus universitetų ir teismų
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas prašė biudžete atrasti 350 tūkst. eurų Trečiojo amžiaus universitetų veiklai ir plėtrai visoje šalyje.
G.Skaistė iniciatyvai nepritarė.
„Kitais metais numatoma finansuoti šias veiklas iš Europos socialinio fondo lėšų“, – argumentavo ji.
Pasiūlymą palaikė 45 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 3, tad siūlymui galiausiai nepritarta.
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausanti Laima Nagienė prašė teismams skirti 1,3 mln. eurų, lėšas nukreipiant teismų padėjėjų darbo užmokesčio augimui ir įsiskolinimų už pašto paslaugas padengimui.
G.Skaistė sakė, kad skirti šių lėšų nėra finansinių galimybių.
„Patobulintame biudžeto projekte papildomai pašto paslaugoms skirta 500 tūkst. eurų, iš viso 2023 m. joms numatyta 2 mln. eurų. Taip pat teismams numatyta 3,5 mln. eurų, nukreipiant pinigus minimaliai algai, baziniam dydžiui, darbuotojams pagal darbo sutartį, žemiausiems koeficientams padidinti“, – nurodė G.Skaistė.
Dosniausias Seimo narių teiktas siūlymas buvo vertas 30 mln. eurų. L.Savickas su grupe kitų Seimo narių siūlė šiuos pinigus skirti Darnaus judumo plano priemonėms finansuoti: alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimui skatinti, alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimams miestuose įrengti ir pan.
I.Šimonytė ragino „neargumentuoti pigiai“
Aštresnių diskusijų susilaukė grupės Seimo narių pateiktas siūlymas skirti 1 mln. eurų Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune.
„Pasiūlymo vertė – 1 mln. eurų. Palyginti su NATO viršūnių susitikimo kaina, tai yra 37 kartus mažesnis pasiūlymas. Šiuo atveju kalbame ir apie tai, kad valstybė gali padėti verslui – viešbučiams, maitinimo sektoriui, pavežėjams. Gyvybės tikrai būtų daugiau“, – kalbėjo vienas iš iniciatorių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
G.Skaistė atsakė, jog tai yra komercinis renginys, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja tas varžybas, kurios yra organizuojamos nacionalinių federacijų arba neįgaliųjų sporto organizacijų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis antrino K.Mažeikai, jog Eurolygos finalo ketverto organizavimas Kaune atneštų papildomos ir valstybei.
„Tai nauda ne vien tik Kaunui, tai būdų nauda ir Vilniui. Investuotas milijonas eurų atneštų milžinišką grąžą per PVM, kitus mokesčius, kadangi žmonės kažkur turės gyventi, valgyti“, – sakė S.Skvernelis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šiais argumentais stebėjosi.
„Jei paklausysi Seimo narių, pradėsi tikėti stebuklais. Ką tik jūs suinvestavote 60 mln. eurų, pratęsdami lengvatą (maitinimo sektoriui – aut. pastaba), ir dabar sakote, kad iš lengvatos prisemsite papildomų pajamų. Ministrė aiškiai pasakė, kad renginys komercinis ir niekada nebuvo tokios procedūros, pagal kurią Vyriausybė tokius renginius remtų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Be to, ji sukritikavo K.Mažeikos pastabą dėl NATO viršūnių susitikimo.
„Yra nesolidu, kai parlamento narys suklepoja NATO viršūnių susitikimą, kuris yra mūsų valstybės, NATO narės, organizuojamas renginys, kurio šeimininkas yra Respublikos prezidentas, į vieną krūvą su komerciniu renginiu, kad ir kaip kiekvienam lietuviui būtų brangus krepšinis. Kad ir ką argumentuojate, bent jau neargumentuokite pigiai“, – ragino I.Šimonytė.
Dėl V.Valkūno pasisakymo – kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją
Diskutuojant dėl pasiūlymų neišvengta ir daugiau kontroversiškų momentų. Finansų ministrei nurodžius, kad Vyriausybė nepritaria K.Mažeikos iniciatyvai skirti papildomų lėšų Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų atlyginimų augimui, Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas nesirinko žodžių.
„Keistuoliai tie ministrai. Anksčiau sakydavo – turbūt atsilikėlių mokyklą baigę“, – sakė V.Valkiūnas.
G.Skaistė paprašė Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį parlamentaro pasisakymą.
„Tai yra stigmų klijavimas, kai asmenys, turintys protinę negalią, yra apibūdinami tam tikrais terminais. Tokie terminai neturėtų skambėti Seimo salėje“, – sakė G.Skaistė.
Kam biudžete numatyta daugiausia lėšų?
Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų, o deficitas auga taip pat 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų.
Seimo patvirtintame ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta 1,84 mlrd. eurų
Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam numatydama 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai PVM kompensacijai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų. Tuo pačiu dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos, dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.
Bazinis pareiginės algos dydis kitąmet augs nuo 181 iki 186 eurų.
Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai augs 23,5–161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
Sprendimai verslui
Verslui siūlomi ir mokestiniai sprendimai: sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS) sumažintomis palūkanomis bei mokesčių išieškojimo sustabdymas energetikai imlioms įmonėms.
Šioms priemonėms biudžete numatyta 764 mln. eurų, kas sudarys netekimus pinigų srautams. Be to, atsižvelgiant į su sunkumais susiduriančius sektorius, numatyta PVM mokesčio lengvata maitinimo, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms iki liepos 1 d. – 63,7 mln. eurų. PVM lengvata kultūros sektoriui pratęsta neterminuotai ir kainuos 1,3 mln. eurų.
2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam nepriklausomumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus. Trejų metų investicijoms biudžete numatyta per 1,4 mlrd. eurų, iš kurių planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų, panaudojant „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimo bei biudžeto lėšas.
Defiticas – 4,9 proc.
Kitų metų biudžete planuojamas 4,9 proc. BVP biudžeto deficitas, valstybės skola didės iki 43 proc. BVP.
Tiesa, Seimui antradienį apsisprendus, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo sektoriui bus pratęsta iki 2024 m. sausio 1 dienos, biudžeto išlaidos padidėjo 60 mln. eurų.
Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.
Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamųjų pajamų dydis, nes didesnes išmokas „suvalgys“ infliacija.
