„Kiekvienas energetikos įmonių akcininkas lyg ir turėtų džiaugtis, kad pelningumas bus nereguliuojamas. Tačiau, vertinant iš elektros vartotojo pozicijos, šių įmonių gaunamas pinigų srautas ir dabar nėra toks mažas – tą atspindi didelis EBITDA. Grynuoju pelnu dabar manipuliuojama, parodoma, lyg tos įmonės nieko neuždirbtų. Tai daroma per didelius amortizacinius atskaitymus, išpūstas turto vertes“, – teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis.
Vienintelė kitąmet VAE nepriklausysianti perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“, kuri bus atskirta nuo „Lietuvos energijos“, numatoma, įgyvendins visam dešimtmečiui išdėliotus strateginius projektus – jungtis su Švedija ir Lenkija. Jie neabejotinai guls į įmonės išlaidų pusę, o jų finansinis atsiperkamumas – abejotinas, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Vyriausybei nutarus neriboti elektros įmonių pelno, iš to naudos galėtų turėti ir smulkieji energetikos įmonių investuotojai, teigia analitikai.
„Teisės aktais reglamentuojamas VIAP (viešuosiuos interesus atitinkančios paslaugos) tarifas, kurį administruos “Litgrid„, bus tikslinis ir skirtas būtent daliai strateginių projektų finansuoti. Be abejo, elektros energetikos sektoriaus įmonės, kontroliuojamos valstybės, naudos ir dalį savo pelno šiems projektams finansuoti. Iš tarifo didinimo jungčių projektų finansuoti nenumatoma“, – tikina energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.
Anot „Finasta asset managemet“ fondų valdytojo Mariaus Dubnikovo, „Litgrid“ pretenduojant į dalį VIAP tarifo, įmonės akcininkai gali turėti papildomos naudos – tai verčia domėtis „Lietuvos energijos“ akcijomis jau šiandien.
„Energetikos sektoriaus reforma ir siekiai didinti energetinį saugumą turėtų vilioti investuotojus. Perspektyvos geros, jei valstybė išlaikys savo užsibrėžtą kryptį išgryninti veiklas ir naujas bendroves kotiruoti biržoje tinkamu likvidumo laipsniu. Itin teigiamai vertinčiau valstybės politiką ir siekius, kad bendrovės mokėtų tinkamus dividendus į biudžetą, o kartu ir smulkiesiems investuotojams“, – sakė M.Dubnikovas.
Jis pažymi, kad energetikų akcijos jau pabrangusios ir tinka daugiau ilgalaikių tikslų turintiems investuotojams. Jis taip pat pabrėžia ir didelę riziką – mat pastaruosius 3 metus „matėme daug viražų ir reorganizacijų krypčių pasikeitimų“, todėl neaišku, ar „darbai bus baigti taip, kaip suplanuota“.
„Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis investuotojams „nerti į rinką“ dabar nepatartų – geriau palaukti konkrečių veiksmų ir tuomet įmones įvertinti. Anot jo, dabar akcijų pirkimą reikėtų laikyti spekuliacija.
„Fundamentaliai įmonių akcijos atrodo nebrangiai, tačiau sunku įvertinti, kaip bus po konkrečių Vyriausybės veiksmų“, – tikina jis.
Anot V.Plunksnio, Lietuvos energetikos kompanijos pagal įmonės vertės (EV) ir EBITDA santykį yra gerokai pigesnės nei Vakarų energetikos kompanijos, kadangi tą lėmė nestabili reguliacinė aplinka, be to, „bendrovės nebuvo dosnios dividendų atžvilgiu“.
Specialistai nesiėmė prognozuoti galimų įmonių rezultatų dėl per didelio neapibrėžtumo.
Numatoma, kad jungtys su Lenkija kainuos apie 950 mln. litų, iš jų Lietuvai (per „Litgrid“) teks atseikėti 573 mln. litų, dar 58 mln. litų skirs ES, o kita dalis teks Lenkijai – šį projektą numatoma įgyvendinti iki 2020 metų.
Jungtis su Švedija atsieis 1,9 mlrd. litų, iš jų Lietuva turės sumokėti 725 mln. litų, o ES skirs 452 mln. litų, jungtis turėtų pradėti veikti 2015 metų, dienraščiui nurodė „Litgrid“. Be to, dar 2,4–4,2 mlrd. litų gali atsieiti numatomi vidaus tinklo stiprinimo darbai ir susijungimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais.
