Tiek Vyriausybė, tiek prezidentas Gitanas Nausėda yra pateikę savų siūlymų, kaip sušvelninti smarkiai išaugusių kainų poveikį šalies gyventojams.
Vyriausybė siūlo laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centriniam šildymui, o G.Nausėda įregistravo pataisas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 510 eurų bei šimto eurų išmokų daliai gyventojų skyrimo.
Prezidento įregistruotame įstatymo projekte skaičiuojama, kad siūlymas didinti NPD kainuotų 62 mln. eurų, o idėja skirti vienkartines išmokas, preliminariais skaičiavimais, atsieitų 103,4 mln. eurų.
Tikėtasi, kad šie siūlymai Seime bus pristatyti ir priimti šią savaitę per neeilinę parlamento sesiją. Apie tai anksčiau kalbėjo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Svarstoma, kad neeilinę sesiją šaukiant reikėtų orientuotis į laiką apie vasario 16, t. y. tą savaitę, kai Seimo nariai bet kokiu atveju planuoja savo laiką, kad būtų šventiniuose renginiuose“, – V.Čmilytę-Nielsen anksčiau citavo BNS.
Visgi trečiadienį valdančiųjų planai staiga pakeitė kursą – Seimo konservatorių frakcijos lyderė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pranešė, jog sesijos nuspręsta nešaukti. Ji tvirtino, kad neeilinė sesija būtų buvusi skirta nacionalinio saugumo klausimams, bet nesant pokyčių nuspręsta šią savaitę Seime nesirinkti. Tuo metu sprendimą dėl PVM naikinimo šildymui, pasak jos, galima priimti ir eilinės sesijos metu, nes lengvata galios atbuline data.
Tad kol kas neaišku, kada laukiamos priemonės bus priimtos ir atsispindės gyventojų gaunamose šildymo sąskaitose.
Ministerija: tai nedarys įtakos siūlomai priemonei
Siūlymą dėl laikino PVM tarifo naikinimo šildymui parengusi Finansų ministerija komentavo, kad gyventojai gaus sąskaitas už centralizuotai teikiamą šilumą, kuriose PVM tarifas netaikomas, o skirtumą nuo iki šiol taikomo lengvatinio 9 proc. iki siūlomo 0 proc. PVM šilumos tiekėjams kompensuos valstybė iš biudžeto.
„Jei įstatymas bus priimtas kovo mėnesį, sąskaitose už centralizuotai teikiamą šildymą už kovo mėnesį bus pažymėta PVM kompensuojama suma už sausio–kovo mėnesius. Šia suma reikės mažiau mokėti už kovo mėnesio sąskaitą tiems, kuriems netaikoma šildymo kompensacija“, – komentavo Finansų ministerija.
Tiems gyventojams, kuriems kompensacija taikoma, sąskaita bus perskaičiuota pagal atnaujintas sąskaitas.
Dėl šios priežasties, jog lengvata įsigaliotų atgaline data, sprendimas nerengti neeilinės sesijos, pasak ministerijos, įtakos neturi.
„Mažesnės sąskaitos nuo sausio 1 dienos už centralizuotai teikiamą šildymą sumokėto PVM apimtimi gyventojus pasieks, kai Seimas priims įstatymą“, – pridūrė ministerija.
Savo ruožtu viltis šią savaitę Seime pristatyti savo siūlymus dėjusi Prezidentūra tokius valdančiųjų žingsnius vadina keistu.
„Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc., keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos. Žmonės sąskaitas gauna šiandien ir apmokėti turi jas taip pat šiandien, o ne po mėnesio ar kelių. Jiems reikia aiškumo ir galimybės planuotis ateitį“, – komentare 15min sakė Prezidentūra.
„Juo labiau, kad ne tik prezidentas, bet ir Vyriausybė bei Seimo frakcijos buvo pateikusios pasiūlymų, kurie būtų sumažinę labiausiai pažeidžiamiems žmonėms kainų augimo smūgį“, – priduriama komentare.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė trečiadienį komentavo, kad sesija nesušaukta, nes „tam nėra poreikio“, tačiau tai galėtų būti padaryta, jei situacija pasikeistų.
15min šiuo klausimu paprašė Vyriausybės išsamesnio komentaro, tačiau per dvi dienas atsakymo nesulaukė.
Neįtikinantys valdančiųjų argumentai
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė stebėjosi, kad visai neseniai Seimo pirmininkė kalbėjo apie planus sušaukti neeilinę sesiją, kurioje būtų sprendžiami kainų šoko sušvelninimo klausimai, tačiau po savaitės valdančiųjų pozicija staiga pasikeitė.
Čia yra tam tikras atvejis, kuris, beje, su šitais valdančiaisiais tampa įprastas – mes sulaukiame daug anonsų, kurie su realiu filmu nieko bendro neturi.
„Kyla klausimas, ar iš tiesų koalicijoje tai buvo aptarinėjama ir ko verti tie planai, jeigu jie sugeba taip greitai pasikeisti. Jeigu planai nebuvo aiškiai sudėlioti, tada kyla klausimas, kodėl V.Čmilytė-Nielsen gana užtikrintai kalbėjo apie tai. Čia yra tam tikras atvejis, kuris, beje, su šitais valdančiaisiais tampa įprastas – mes sulaukiame daug anonsų, kurie su realiu filmu nieko bendro neturi“, – situaciją15min komentavo R.Urbonaitė.
Tiesa, ji svarstė ir kitą scenarijų – sujaukti valdančiųjų planus galėjo šalies vadovo G.Nausėdos registruoti siūlymai.
„Kaip suprantu, daliai valdančiųjų, parlamentarų prezidento siūlymai nelabai patinka. Dar yra klausimas, gal jie nėra tikri, kad galės atmesti siūlymus arba nenori jų atmesti, nes tai būtų bloga žinia. Gal kai kas jau tikisi tų šimto eurų dalybų. Aš manau, kad čia yra tam tikri žaidybiniai elementai, nes tikrai sunku suprasti, kodėl planai taip staigiai keičiasi, o argumentacija, kuri dabar yra, neįtikina“, – dėstė politologė.
Ekonomistas: Vyriausybė turi pasiųsti žinią
Tuo metu ekonomistas Rimantas Rudzkis nebuvo linkęs smarkiai sureikšminti valdančiųjų sprendimo nerengti neeilinės Seimo sesijos.
„Nebus tragedijos, jei tai bus priimta po mėnesio. Keleri metai Lietuvoje buvo labai sėkmingi, vis dėlto dalis žmonių turi kažkokių santaupų, atsargų. Aišku, kainų pašokimas 12 proc. tikrai padarė gyvenimą sunkesnį, bet nėra taip, kad vienas mėnuo daro situaciją kritine“, – teigė R.Rudzkis.
Jis svarstė, kad jei Vyriausybė patikins žmones, jog šis sprendimas tikrai bus priimtas eilinėje sesijoje, gyventojai bus ramūs.
„Tiesiog reikia pareikšti, kad sprendimas tikrai suderintas ir bus priimtas. Labiau visi nerimaus dėl neapibrėžtumo, nes nereiškia, kad tai, ką pasiūlė Prezidentūra, bus priimta. Vyriausybė su Prezidentūra, deja, nerodo, kad dirba kaip suderintas kolektyvas. Daugiau matome priešpriešos negu bendradarbiavimo ir tai sukelia nemalonią įtampą šalyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas sakė pritariantis prezidento siūlymui skirti vienkartines išmokas, tačiau svarstė, kad jos turėtų būti didesnės. Be to, jis griežtai nesutiko su kai kurių kitų ekonomistų nuomone, jog tai gali dar labiau užsukti vidinę infliaciją.
„Šita išmoka viena šimtąja gal ir padidins infliaciją, o gal ir ne, nes infliacija auga dėl kitų priežasčių. Viena – tai yra paslaugų kainų augimas, nes auga atlyginimai. Prekių kainos priklauso nuo jų kainos pasaulio biržose ir nuo sąnaudų, reikalingų tas prekes pagaminti. Išmokos nežymiai padidins prekių paklausą, bet dėl to infliacija nepadidės“, – kalbėjo R.Rudzkis.
G.Nausėda siūlo, kad šią išmoką gautų pensininkai, asmenys, gaunantys šalpos išmokas, vaikai su negalia, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų.
Prezidentas argumentuoja, jog 2020 m. skurdo rizikos riba siekė 430 eurų, o pagal Statistikos departamento prognostinę eksperimentinę statistiką 2021 m. skurdo rizikos riba asmeniui numatoma 485 eurai.
„Nė viena vidutinė pensija ar išmoka, išskyrus vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, kuri 2021 m. gruodžio mėn. buvo 441,02 eurai, nesiekė skurdo rizikos ribos“, – teigiama įstatymo projekte.
Tuo metu didžiausią NPD didinimo – 120 eurų per metus – naudą labiausiai pajustų mažiausių pajamų gavėjai.
„Papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Iki 1 VDU Lietuvoje uždirba apie 73 proc. žmonių. Proporcingai siūloma didinti NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims“, – nurodoma įstatymo projekte.
Opozicija turi savo planų
Sprendimui nerengti neeilinės sesijos nepritariantys opozicijos atstovai pirmadienį žada susitikti ir aptarti šį klausimą. Tai15min patvirtino didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovė Aušrinė Norkienė.
„Pirmadienį turėsime pokalbį. Reikia ir frakcijos narių atsiklausti, susiderinti laiką. Nes teikti siūlymus tik tam, kad opozicija juos paskui atmestų, tikrai tokio tikslo nematyčiau“, – 15min sakė A.Norkienė.
Ji pripažino, kad norint priimti projektus reikia tartis ir su dauguma, o jei jie nemanys, kad tai svarbu, „įrodyti bus sudėtinga“.
Anot parlamentarės, jei opozicijai pavyktų inicijuoti neeilinę sesiją, joje vietos rastų ir G.Nausėdos pasiūlymai. Pastaruosius ji sakė vertinanti teigiamai.
„Kaip žinote, infliacija duos papildomų pajamų iždui, tai būtų teisinga tas papildomas pajams duoti žmonėms. O dėl NPD didinimo ir vienkartinės išmokos – suprantu kritikus, kurie sako, kad tam yra mechanizmai, socialinės paramos skyriai, bet įvertinant tokį staigų šuolį, išmoka būtų tikslinga“, – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos seniūnė.
Tačiau R.Urbonaitė, paklausus, ar įžvelgia realių galimybių opozicijai surengti neeilinę sesiją, sakė aiškaus veikimo nematanti. Politologės teigimu, opozicija kartais linkusi kalbėti dėl to, jog tai daryti patogu, bet neaišku, ar yra susiderinusi bei pasidariusi namų darbus.
„Manau, kad yra netgi patogiau nieko nedaryti, nes paskui galėsi pasakyti, kad na va, valdantieji nieko nepadarė, nes opozicija turi ribotas galimybes kažką paveikti. Čia yra tokie taktiniai, strateginiai žingsniai, kai geriau pasilikti erdvę kritikai nei realiai imtis veiksmų, žinant, kad pasiekti rezultatą gali būti labai sudėtinga“, – kalbėjo pašnekovė.
