Arbata yra pagrindinė salos eksporto prekė. Iki dabartinio ekonomikos nuosmukio, kuris yra didžiausias nuo 1948 metų, kai šalis tapo nepriklausoma, jos pajamos iš arbatos eksporto sudarė po maždaug 1,3 mlrd. JAV dolerių per metus.
Tačiau pernai skubotai nustatytas trąšų importo draudimas, kuris buvo įvestas valdžiai beviltiškai stengiantis sutaupyti užsienio valiutos ir išvengti skolinių įsipareigojimų neįvykdymo, skaudžiai smogė arbatos augintojams ir arbatos gamyba laikotarpiu nuo 2021 metų lapkričio iki 2022 metų vasario, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažėjo 18 procentų.
Muitinės duomenys parodė, kad arbatos eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo nuo 69,8 mln. kilogramų tuo pat laikotarpiu pernai iki 63,7 mln. kilogramų ir buvo mažiausias nuo 1999 metų pirmojo ketvirčio, per kurį šalis eksportavo 60,3 mln. kilogramų arbatos.
Pajamos iš arbatos eksporto pirmąjį ketvirtį taip pat sumažėjo – nuo 338 mln. iki 287 mln. JAV dolerių.
Brokerių bendrovė „Asia Siyaka“ nuosmukį sieja su agrocheminių produktų draudimu, kurį vyriausybė vaizdavo kaip būdą užtikrinti, kad ūkininkavimas Šri Lankoje būtų visiškai ekologiškas.
Spalį draudimas dėl arbatos sektoriaus pasipiktinimo buvo atšauktas, tačiau ūkininkai nebeturėjo prieigos prie importuojamų trąšų, nes šalis tuo pat metu ėmė stigti JAV dolerių.
Arbatos sektoriaus atstovai taip pat nurodė, kad maždaug dešimčiai procentų Šri Lankos arbatos eksporto pakenkė Rusijos invazija į Ukrainą. Abi šalys yra pagrindiniai salos kvapnios juodosios arbatos pirkėjai.
Šri Lankai, turinčiai 22 mln. gyventojų, trūksta užsienio valiutos finansuoti net svarbiausių prekių, tokių kaip maistas, kuras ir vaistai, importą.
Įvairių prekių deficitas ir sparčiai kylanti infliacija išprovokavo visuotinius protestus, per kuriuos reikalaujama prezidento atsistatydinimo.
