Nepasitenkinimą BFK darbu išreiškė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Anot jo, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų siūlymus, BFK pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus pasiūlymus.
„BFK privalo arba priimti kito komiteto siūlomas biudžeto įstatymo pataisas, jei jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą atsakymą. Bet BFK išvadą surašė nesvarstęs visų pasiūlymų, tiesiog parašė „grąžinti Vyriausybei svarstymui“. Tokia komiteto išvados formuluotė neatitinka Seimo Statute įrašytų reikalavimų“, – teigė jis.
Anot parlamentaro, iki lapkričio 25 d., kada Seimas privalo būti apsvarstęs Seimo biudžeto projektą, dar yra laiko, tad vertėtų biudžeto projekto svarstymą atidėti ir BFK išvadą pateikti iš naujo, apsvarsčius visų komitetų pateiktus siūlymus.
„Frakcijos vardu prašome grąžinti išvadą į BFK, kad būtų laiko ir galimybių suformuluoti BFK tokią išvadą, kokia ji turi būti, pagal įstatyme esančias nuostatas“, – pareiškė A.Mazuronis.
Tuo metu Seimo BFK pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė gynėsi, kad tokių formuluočių būta ir ankstesnėse kadencijose, o prie siūlymų matomi įrašai „grąžinti Vyriausybei svarstymui“ reiškia tai, jog komitetas jiems tiesiog nepritarė.
„Nėra pritarimo šioms pasiūlytoms alternatyvoms. Dėl kelių, dėl neformalaus krepšelio. Komitetas balsavo ir jiems nebuvo pritarta. Tad mes įrašėme tokią formuluotę, kad neužkirstume visiems siūlymams kelio, bet jie mūsų pritarimo nesulaukė“, – paaiškino M.Lingė.
A.Mazuronis nevengė dar labiau patraukti M.Lingės per dantį. Pasak jo, tai, kad ankstesnėse kadencijose tokių BFK išvadų irgi pasitaikydavo, tereiškia, jog opozicija buvo silpna, leidusi rengti tokias išvadas, prieštaraujančias Seimo statutui.
„O mes statutą skaitome. Jūs neatlikote savo funkcijos, numatytos statute“, – rėžė Seimo narys.
Į diskusiją įsitraukė ir Remigijus Žemaitaitis: „Kada baigsite Seime daryti šitas nesąmones?“
Anot jo, BFK išvadoje formuluotės turi būti dvi – pritarta arba atmesta, daugiau nieko kito.
„Dabar jūs viską darote taip, kad jūsų 2024 m. biudžetas prieštarautų Konstitucinio teismo doktrinai ir būtų pripažintas negaliojančiu. Ką jūs čia darote? Aš nieko nesuprantu“, – sakė R.Žemaitaitis.
Diskusijoms įsiaudrinus Seimo nariams teko balsuoti, ar išbraukti biudžeto svarstymą iš darbotvarkės. Už balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 Seimo nariai.
Už balsavo 2 Laisvės frakcijos nariai (Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius), 5 buvo prieš, o 2 susilaikė (Marius Matijošaitis ir Vytautas Mitalas). Dar vienas frakcijos narys registravosi, bet nebalsavo, rašo BNS.
Tuo metu 9 Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir 39 konservatoriai buvo prieš klausimo išbraukimą, už nebuvo nė vieno, 1 liberalas (Andrius Bagdonas) ir 3 konservatoriai (Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius ir Sergejus Jovaiša) susilaikė, dar 2 liberalai ir 8 konservatoriai nedalyvavo balsavime.
Tarp jų buvo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Po balsavimo finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog apskritai kone visus parlamentarų ir Seimo komitetų pateiktus siūlymus bei prašymus įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų būtų galima atmesti, mat nėra nurodyti konkretūs pajamų šaltiniai, o tai reiškia, kad siūlymai taip pat neatitinka Seimo statuto.
„Juos visus būtų galima atmesti, joks komitetas neprivalo jų svarstyti“, – pabrėžė G.Skaistė.
Visgi kadangi biudžeto svarstymas buvo atidėtas, finansų ministrė nutarė, kad antradienį iš darbotvarkės reikėtų išbraukti ir Pelno mokesčio svarstymą, mat sprendimai dėl šio mokesčio ir biudžeto projekto turi būti priimami vienu metu.
Planuojamas biudžeto deficitas – 2,9 proc.
Primename, kad daugiausiai papildomų išlaidų kitų metų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Vyriausybė skaičiuoja, kad priėmus kitų metų biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,9 proc. BVP. Pagal Mastrichto kriterijų jis neturi viršyti 3 proc.
2024 m. valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc., o išlaidos – 7,9 proc. Valstybės skola sieks 39,8 proc. BVP.
Biudžeto projektas antrus metus Seimui pateiktas savaite anksčiau nei įprastai, jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją.
