Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį nagrinėjant, kokia parama numatyta verslui, nukentėjusiam jau nuo antrojo karantino, naujasis komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad šiuo metu pagalba verslui turi būti šalies prioritetas.
Trečiadienį po pietų Vyriausybė turėtų patvirtinti paramos verslui schemą. Antrojo karantino metu valstybė orientuosis į dvi pagalbos priemones – subsidijas verslui ir lengvatines paskolas. Šiuo metu svarstoma, kad šioms dviem priemonėms prireiks apie 180 mln. eurų.
Nors iš pradžių skelbta, kad į paramą galės pretenduoti tie verslai, kurie atitiks du kriterijus: apyvarta nuo kovo iki spalio pabaigos krito 30 proc., o sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų yra apie 40 proc., nuspręsta apsiriboti tik pirmuoju kriterijumi.
Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, ministerija nutarė atsisakyti antrojo kriterijaus, nes skaičiavimas tampa pernelyg sudėtingas ir neatskleidžia tikrosios padėties.
Kritikavo norą eliminuoti dideles įmones
Planuojama, kad subsidija priklausys nuo pernai įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o kalbėdama Seimo BFK posėdyje ekonomikos ir inovacijų viceministrė atskleidė ir konkretesnius skaičius.
BFK pirmininko M.Majausko paklausta, ar numatytų lėšų naujoms priemonėms pakaks, J.Rojaka atskleidė, kad Vyriausybė nutarusi eliminuoti iš subsidijos gavėjų dideles įmones: turinčias daugiau nei 250 darbuotojų ar didesnę nei 50 mln. eurų apyvartą.
Be to, pasak jos, ministrų kabinete vyrauja sutarimas, kad subsidija turėtų siekti 25 proc. pernai sumokėto GPM.
„Bendras sutarimas, kad didelės įmonės gali būti eliminuojamos dėl finansavimo trūkumo. Jei finansavimas būtų didesnis, nereikėtų išskirti didelių įmonių, nes jos irgi GPM mokėjo, ir susiduria su sunkumais“, – kalbėjo viceministrė.
Bendras sutarimas, kad didelės įmonės gali būti eliminuojamos dėl finansavimo trūkumo, – kalbėjo viceministrė.
Tai išgirdę verslo asociacijų vadovai neslėpė savo nusivylimo.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad šiuo metu subsidija yra svarbiausia priemonė verslui, o iki šiol kalbėta, kad į ją galės pretenduoti visi verslai. Be to, tartasi dėl didesnės paramos.
„Tie skaičiai – 25 proc. paramos dydis nuo GPM dvigubai mažesnis nei kalbėta ministerijoje. Kalbėta 50 proc. dydį. Be to, buvome sutarę su ministerija, kad visos įmonės remiamos – mikro ar stambios. O dabar girdime, kad Vyriausybė nori eliminuoti iš subsidijavimo schemos stambias įmones, kurios turi 250 darbuotojų“, – stebėjosi A.Romanovskis.
„Nukentėjusieji neturi dydžio – arba nukentėjai, arba ne“, – pridūrė jis.
Nukentėjusieji neturi dydžio – arba nukentėjai, arba ne, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė išreiškė nusivylimą dėl subsidijų dydžio – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM.
„Nesutiktume ir dėl didelių įmonių eliminavimo. Pavyzdžiui, jei restoranų tinklas vienija 60 restoranų, jis viršija 250 darbuotojų skaičių. Sektoriuje, kur 42 tūkst. darbuotojai dirba, šitą kriterijų eliminuočiau“, – sakė E.Šiškauskienė.
Ji vardijo ir kitas priemones, kurios reikalingos verslui: VMI ir Sodros įmokų atidėjimas 5 metams, 100 proc. darbo užmokesčio kompensavimas prastovų metu, kuponai medikams ir pedagogams ir kitos.
„Bet degantis reikalas – subsidijos, nes prasidėjo šildymo sezonas ir verslui ypatingai blogai“, – pabrėžė ji.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius priminė, kad kaip per 2008-2009 metų krizę, taip ir dabar vidutinės ir stambios pramonės įmonės yra ekonomikos variklis, traukiantis didžiąją daugumą verslo.
„Jei gruodis nebus pavojingas susirgimo skaičiais, turėsime net 1 proc. eksporto augimą“, – viliasi pramoninkų atstovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad stambių įmonių, kurios gelbėja ekonomiką, padėtį reikia vertinti individualiai.
„Reikia būti pasiruošus dirbti su skalpeliu – gali būti, kad atsiras tokių, kurios nepatenka į jokį pagalbos paketą, nes turi daugiau nei 250 darbuotojų ir 50 mln. eurų apyvartos, nors tai tas segmentas, kuris tempia ekonomiką į viršų“, – atkreipė dėmesį V.Janulevičius, siūlęs pasvarstyti apie rezervinį fondą tokioms įmonėms.
Tiesa, Lietuvoje veikia pagalbos didelėms įmonėms fondas, įsigyjantis nukentėjusių įmonių akcijų. Tačiau, V.Janulevičiaus teigimu, šis fondas, kuriame sukaupta 100 mln. eurų valstybės pinigų ir pritraukta 300 mln. eurų privačių lėšų, būtų naudojamas tik tada, kai nėra kitų išeičių.
Lėšų gali prireikti daugiau
Ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų. Manoma, kad subsidijų prireiks maždaug 60 tūkst. šalies įmonių, o lengvatines paskolas gautų apie 500 įmonių.
„Priklausomai nuo karantino trukmės, verslų, kurie susiduria su didesniu apyvartos kritimu, poreikis gali būti didesnis“, – kad šių lėšų gali neužtekti galimybės neatmeta J.Rojaka.
Viceministrė tvirtino, kad ministerija trečiadienį planuoja teikti visą medžiagą dėl paramos Vyriausybei ir lauks žalios šviesos.
„Jei bus pritarimas, lėšos šioms priemonėms turėtų atsirasti kitų metų biudžete, nes papildomoms priemonėms dar nebuvo numatyta lėšų. Bet atsižvelgiant į karantiną ir dabartines lėšas, poreikis subsidijoms ir lengvatinėms paskoloms gali būti didesnis“, – sakė viceministrė.
Svarstoma, kad lengvatines paskolas galėtų teikti tiesiogiai „Invega“, o jeigu bus poreikis didinti šį finansavimą, galima būtų pasitelkti į pagalbą ir finansų tarpininkus. Pirmos pandemijos bangos metu 3,5 tūkst. įmonių buvo išdalinta 200 mln. eurų lengvatinių paskolų.
M.Majauskas teiravosi, ar nereikėtų siaurinti priemonių ratą, tačiau didinti jų finansavimą, tačiau viceministrės J.Rojamos nuomone, visi verslai turi labai skirtingus poreikius, todėl „tam tikras asortimentas turi būti“.
Tokiai nuomonei pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius.
„Deja, mūsų ekonomika segmentuota, įvairi ir kalbėti, kad vieno kardo mostu išspręsime visas problemas, negalime. Yra mikro, vidutinės, didžiosios įmonės. Iki šiol gana visiems subalansuota parama buvo, nes dirbti reikia su skalpeliu: yra kad sektoriai nedirba, kaip viešbučiai, kelionių organizatoriai, viešasis maitinimas. Yra sektoriai, kur puikiai tvarkosi ir auga apyvartos, yra sektorių, kuriems įsiveisus kovidui sunkiai sekasi išgyventi“, – vardijo V.Janulevičius.
Sutaupys 150 mln. eurų
Be naujųjų priemonių, kurios įsigalioti turėtų nuo kitų metų, „Invega“ šiuo metu lėšas dalina dar pagal keletą priemonių: kai kurios baigsis metų pabaigoje, kitos pratęstos iki kitų metų pabaigos.
„Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas BFK posėdžio metu tvirtino, kad visų „Invegos“ priemonių vertė artėja prie 1,5 mlrd. eurų, o iš maždaug 900 mln. eurų kovidinių priemonių, iki metų pabaigos ketinama panaudoti 580 mln. eurų.
K.Motiejūnas prognozuoja, kad iš priemonių, skirtų nuo pandemijos nukentėjusiems verslams paremti, liks nepanaudota apie 152 mln. eurų.
„Tuos pinigus vienaip ar kitaip galima panaudoti antrosios bangos priemonėms“, – mano „Invegos“ vadovas.