Apie juos trimituoja žiniasklaida ir svajoja rizikos kapitalo fondų investuotojai. Tačiau verslininkai ir ekspertai teigia, kad atėjo laikas kalbėti ne tik apie vienaragius. Anot jų, reikia daugiau dėmesio skirti kupranugariams.
Vienaragio ir kupranugario kontrastai
Apie tai, kad vienaragiai neturėtų būti vienintelis startuolių pasaulio herojus, vis dažniau kalbama ne tik užsienio žiniasklaidoje, bet ir verslininkų gretose.
Kanadoje įkurtos skaitmeninės sveikatos sistemos „Lockie Bio“ vadovė Cathy Tie viename iš savo straipsnių teigia: „Vienaragiai dažnai kuriami ant didelių idėjų ir aukštų pažadų pagrindo. Tačiau, deja, kartais tai tik fėjų dulkės, kurias jie ne visada gali pristatyti (pvz., liūdnai pagarsėjęs „Theranos“ atvejis). Kita vertus, kupranugariai duoda grąžą net pesimistinėse aplinkose, remdamiesi pagrindiniais rodikliais, kurie daro įmones sėkmingas“.
Lietuvoje taip pat vis dažniau pasigirsta kalbų apie kupranugario balnojimą, leidžiantis sėkmingo startuolio kūrimo keliu. Tai reiškia, kad nesiorientuojama į žūtbūtinį žaibišką iškilimą. Vietoje to siekiama tolygesnio, labiau subalansuoto augimo, kurį sudaro keli pagrindiniai elementai: tvarumas, pamatuota plėtra, stipri komanda, susitelkimas į klientų poreikius, diversifikacija, ilgalaikė vizija ir efektyvumas.
Vieno sėkmingiausių Lietuvos startuolių „Omnisend“ bendrakūrėjis ir vadovas Rytis Laurinavičius sako, kad nors iš pradžių jie turėjo siekį eiti vienaragio keliu, aplinkybės lėmė, kad galiausiai buvo pasukta kitur.
„Mes ėjome pas investuotojus, bet tuo metu daugeliui atrodė, kad rinkoje, kur veikia „Omnisend“, viskas jau yra išspręsta, tad nebuvo didelio susidomėjimo mumis. Teko pasukti kitu keliu. Kupranugario strategija buvo iš dalies sąmoningas sprendimas, o iš dalies nulemtas aplinkybių“, – prisimena R.Laurinavičius.
Toks sprendimas, panašu, pasiteisino. Jau 10 metų dirbanti „Omnisend“ 2023 m. ūgtelėjo dar 26 proc., o jos pajamos viršijo 38 mln. eurų. Tiesa, kelias iki džiuginančių rezultatų nebuvo paprastas ir pirmus porą metų prireikė patiems save tempti už ausų.
„Užtrukome dvejus metus nuo starto, kol pradėjome generuoti pajamas. Trečiais veiklos metais supratome, kad iš principo galime veikti tvariai ir pelningai. O kokiais penktais ar šeštais veiklos metais mus užplūdo įvairūs kapitalo fondai, jau norintys į mus investuoti“, – „Omnisend“ augimo etapus vardijo R.Laurinavičius.
Yra ir naujų projektų, kurie suka kupranugarių keliu. Kauniečių startuolio „LupaSearch“, vystančio sofistikuotą e. komercijai skirtą DI paieškos sistemą, vadovės Rasos Šiškutės-Bagdonienės teigimu, jau nuo pat veiklos pradžios buvo aišku – tapsmas vienaragiu nėra jų kelias. Žvelgiant į ilgalaikius tikslus nuspręsta, kad svarbiau pademonstruoti ne stulbinamą tempą, o išlaikyti stabilumą.
„Kupranugaris tam tikru etapu gali pavirsti vienaragiu, bet vienaragis niekada netaps kupranugariu. Kupranugaris gali judėti greitai, bet tai būna daug rečiau ir žymiai labiau priklauso nuo komandos bei jos sprendimų. Čia tinka posakis, kad esi savo likimo kalvis. Pradėjus nuo nulio, lengva sakyti „augame tris kartus kiekvienais metais“. Tačiau kai tai pavyksta ketvirtus metus iš eilės, čia jau gana greitas kupranugaris“, – imponuojančias kupranugario savybes akcentuoja R.Šiškutė-Bagdonienė.
Jai pritaria ir „Omnisend“ bendrakūrėjis bei vadovas R.Laurinavičius. Pasak jo, vienaragių mėgstamas rizikos kapitalo kelias kupranugariui iš principo yra beveik visada atviras tol, kol startuolis gali demonstruoti tam tikrą augimą.
„Patariu visiems – be išorinio finansavimo eikite tiek, kiek patys sugebate. Vėliau rinkite tik tiek lėšų, kiek minimaliai reikia. Mums ši filosofija suveikė, ir matau daug kitų kompanijų, kurioms taip pat puikiai pavyko. Todėl ir rekomenduoju daryti būtent taip“, – akcentavo verslininkas.
Kupranugarių iššūkiai
Vis dėlto, pasak R.Šiškutės-Bagdonienės, sąmoningai pasirinkti kupranugario kelią kol kas vis dar gana sudėtinga. Ypač todėl, kad didelis žiniasklaidos dėmesys vienaragiams diegia visuomenėje klaidingą ar bent jau ne visišką suvokimą apie startuolio sėkmę ar būdus jai pasiekti.
„Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai matome pateikiamus sėkmės atvejus, tačiau retai kalbama apie dėl milžiniško vienaragių tempo ir atsakomybės atsirandančius perdegimus, konfliktus, nesusikalbėjimus, sudegintas investicijas ir sugriautus santykius. Tad vaizdas išsikreipia, kiekvienas svajoja apie greitą sėkmę ir nesusimąsto, kad gali būti neigiamos pasekmės ar alternatyva“, – teigia „LupaSearch“ vadovė.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria startuoliai-kupranugariai, R.Šiškutė-Bagdonienė pirmiausia pabrėžia riboto finansavimo bei rinkos pasiekiamumo aspektus.
„Kai esi mažesnis ir su plonesne pinigine, gali būti sunkiau pasiekti platesnę rinką, ypač tarptautinę. Tai lemia ribotas rinkodaros biudžetas, mažesnis prekių ženklo žinomumas ir logistikos iššūkiai“, – aiškina „LupaSearch“ vadovė.
Jos įsitikinimu, riboti ištekliai gali apsunkinti ir naujų technologijų diegimą bei inovacijų plėtrą.
„Negali eiti į milijardines vertikales, nes ten didieji verslai užspaus. Be to, neįmanoma kurti įspūdingų inovacijų labai ilgą laiką, kurios galbūt bus naudingos ateityje, nes ilgainiui tiesiog pritrūks vandens einant per finansinę dykumą“, – dėstė R.Šiškutė-Bagdonienė.
Tai, kad buvimas kupranugariu reikalauja atkaklumo ir sukelia tam tikrų iššūkių, pripažįsta ir „Omnisend“ vadovas R.Laurinavičius. Anot jo, atlaikyti pinigų spaudimą iš turtingų ir didelių konkurentų verslo pradžioje yra pats sudėtingiausias dalykas.
„Jie gali visur permokėti, o tu ne, todėl reikia surasti kūrybiškų ir efektyvių būdų, kad parodytum jog nesi už juos prastesnis“, – sako „Omnisend“ bendrakūrėjis.
Lietuva – kupranugarių rezervatas?
Kalbėdamas apie vienaragių auginimo vajų, R.Laurinavičius tvirtina, kad svajoti apie vienaragio statusą nėra blogai, bet reikia žinoti, kad yra ir kitų būdų sukurti sėkmingą verslą.
„Reikia suvokti, ko verslas siekia. Dalis startuolių trokšta tapti vienaragiais ir vaikosi šios etiketės, nors ji kartais tėra tik popierinė, kiti pasirenka alternatyvą. Vieno recepto, kaip sukurti sėkmingą verslą, nėra“, – akcentuoja „Omnisend“ vadovas.
Panašiai mąsto ir „LupaSearch“ vadovė R.Šiškutė-Bagdonienė. Anot jos, vienaragio kelias nėra nepatrauklus. Yra daugybė puikių pasaulinių pavyzdžių, kai rizikos kapitalo fondų ir startuolių bendradarbiavimas sukuria nuostabius rezultatus.
„Jei generuoji 10 milijonų eurų apyvartą ir ruošiesi dideliam žingsniui į naują rinką, pavyzdžiui, JAV, tau reikia stipraus užnugario, žinių apie tavo industriją, daug finansų ir visos komandos pasiruošimo. Tokiu atveju investicija gali puikiai suveikti, nes žinai, kokios rizikos ir kokie apdovanojimai laukia“, – pabrėžė R.Šiškutė-Bagdonienė ir pridūrė, kad jų atveju kol kas labiau tinka nuosaikesnis augimas.
„Rizikos kapitalo fondai dažnai siekia greito mastelio didinimo, daug daugiau rizikuoja, kartais net su klientais ir jų reputacija. Tai yra labai rizikinga ilgoje perspektyvoje. Suprantame, kad augti reikia, bet savos pozicijos rinkoje paieškos gali užtrukti, o tai rizikos kapitalui dažnai nėra patrauklu. Mūsų produktas negali supergreitai augti, nes riboja kompleksinės integracijos su klientų naudojamomis sistemomis ir ilgas pardavimo ciklas, todėl lėtesnis, bet tvarus plėtros tempas mums šiame etape priimtinesnis“, – paaiškino „LupaSearch“ vadovė.
Savo ruožtu Lietuvos inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė atkreipia dėmesį, kad greitai augančių ir neretai sprogstančių nuo savo pačių ambicijų arba lėtai, bet užtikrintai judančių verslo organizacijų buvo visais laikais, tik be etikečių.
„Gražius pavadinimus mes mėgstame kaip geras istorijas, tai mus inspiruoja ir žavi. Būti vienaragiu norisi, nes tai gerai skamba“, – sako R.Stragienė.
Anot jos, nors Lietuvoje labai džiaugiamasi vienaragiais ir apie juos svajojama, kultūriškai mūsų šalis turi daugiau galimybių būti nuostabių kupranugarių rezervatu.
„Lietuviai nelinkę rizikuoti (pažiūrėkime į indėlių sumas bankuose) ir retai mąsto globaliai nuo pirmo žingsnio. Mes mėgstame augti lėčiau ir stengiamės tai daryti savarankiškai“, – tvirtina Inovacijų agentūros vadovė.
Pasak jos, kupranugario analogija yra labai taikli ir tinkanti apibūdinant nemažą dalį Lietuvos verslo pasaulio.
„Šie gyvūnai yra žinomi dėl savo atsparumo ir gebėjimo išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Jie ne tik gali ilgai išbūti be vandens, bet ir efektyviai naudoja resursus. Tai puikiai apibūdina daugelį Lietuvos verslų, kurie, nors ir nesiekia vienaragių statuso, sugeba tvariai veikti ir augti netgi esant ribotiems ištekliams ar besikeičiančioms sąlygoms, – sako R.Stragienė ir priduria – tai šiandienėje dinamiškoje rinkoje labai aktualu ir neretai gal net svarbiau už stulbinamus šuolius.“
