Už tokį sprendimą po galutinio balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė – 6.
Anksčiau šiam sprendimui buvo pritaręs ir pats Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kurio pagrindu suformuota komisija, o dar anksčiau pateikimo metu Seime taip pat pakako balsų, kad tyrimas būtų tęsiamas.
„Priminsiu, kad tokie tyrimai buvo atlikti daugelyje valstybių ir netgi tokia nelabai didelė valstybė bet miela kaip Slovėnija atliko tyrimą, o ten jis truko ketverius metus“, – kvietė tyrimą palaikyti S.Jakeliūnas.
Konservatorius Jurgis Razma pyko, kad nei vienam parlamentiniam tyrimui iki šiol nevadovavo „interesų konfliktuose paskendęs asmuo“, ir nebuvo atvejų, kai vadovas komentuotų ir skelbtų numanomas tyrimo išvadas.
Konservatoriai komisiją vadino susikompromitavusia ir siūlė netęsti jos darbo
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius tikino, kad Lietuva, nepasiskolinusi iš Tarptautinio valiutos fondo, daug geriau suvaldė krizę nei Latvija ar Estija – mažiau krito BVP ir kiti rodikliai.
„Žinote, kai sėdžiu salėje, o ypač Seimo BFK svarstant šį ir panašius klausimus, kartais pasijuntu lyg būčiau palatoje nr. 6. (…) Aš žinau, ką reikia daryti, kai Lietuvą ištinka krizė, bet vis dar nežinau, ką reikia daryti, kai Lietuvą ištinka S.Jakeliūnas“, – rėžė A.Kubilius.
Anot jo, viešumoje skamba kaltinimai, kad „gyventojai išvaryti, skandinavai – plėšikai, VILIBOR ir Vitas Vasiliauskas – abu vienodi sukčiai, paėmę paskolas buvo apiplėšti“.
Jis tikino, kad faktus geriausiai atskleidžia statistika, kaip kito Lietuvos ir kitų Baltijos šalių BVP, ir Lietuva taip sutaupė 6,8 mlrd. eurų.
„Petras Gražulis ir dalinai S.Jakeliūnas garsiai skalambija, kad per krizę mes skolinomės daug labiau nei latviai. Taip ir buvo. Tačiau tai leido išvengti devalvacijos grėsmės, leido lanksčiau skatinti ekonomiką. (…) Sumoje BVP kritimas Lietuvoje buvo mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje per visus ketverius metus. O mažesnis BVP kritimas – tai ir mažesnis darboviečių ir pagamintos produkcijos praradimas“, – sako A.Kubilius.
Konservatorius Mykolas Majauskas akcentavo, kad S.Jakeliūnas „galimai šantažavo Lietuvos banko pirmininką įvardydamas savo santykius su „Snoro“ akcininkais“, anot jo, kol nebus išsklaidytos abejonės, komisija yra „susikompromitavusi“ ir neturėtų būti tęsiamas jos darbas, o komisijos pirmininku neturėtų būti S.Jakeliūnas.
„Komisijos pirmininkas turi suteiktą privilegiją, pareigą ir teisę vertinti kitų asmenų veiksmus. Todėl tyrimo komisijos pirmininkui keliami aukščiausi objektyvumo ir nešališkumo standartai. Tačiau tyrimo komisijos pirmininkas ne kartą yra išsakęs, kas yra kaltas dėl krizės Lietuvoje, ir yra aiškiai įvardijęs, kad kaltas yra Lietuvos bankas. Tuo tarpu politiko etikos kodeksas sako, kad politikas priimdamas sprendimus yra nešališkas, objektyvus ir vengia išankstiniu nusistatymo“, – teigė Mykolas Majauskas.
S.Jakeliūnas vertino, kad A.Kubilius teikdamas tokius argumentus dalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje, reklamuodamas vieną kandidatą.
„Manęs buvo paprašyta primygtinai, kad aš nukelčiau tą terminą“, – S.Jakeliūnas patikina, kad nukelti terminą jo prašė ir Lietuvos banko atstovai.
S.Jakeliūnas kritikavo A.Kubiliaus vyriausybę, esą „nueiti į finansų rinką ir pasiskolinti valstybei, kuri bet kada gali perfinansuoti paskolą mažomis palūkanomis“ yra „juokų darbas“, jis tikino, kad pasiskolinti du milijardai vietoje vieno milijardo eurų, ir dėl to susiderėta vos per kelias dienas, kai „normalios vyriausybės derasi tris-keturis mėnesius, ir išsideri geriausias sąlygas, ir palūkanos pradinės, lyginant su kuriomis pasiskolinama, sumažinamos nuo pusės iki vieno procentinio punkto“.
„Lietuva nežuvo, bet iki šiol kenčia ir dar kentės iki 2022 m. Ir mokytojai ir kiti negauna atlyginimų dėl jūsų prisiimtų įsipareigojimų ir šiemet mes permokėsime 250 mln. eurų palūkanų“, – atsakė S.Jakeliūnas.
Trečiadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apkaltino S.Jakeliūną, kad šis manipuliavo „Snoro“ byla tam, kad būtų priimtas į darbą Lietuvos banke.
Tokius teiginius V.Vasiliauskas atskleidė po kol kas nepagrįstų S.Jakeliūno kaltinimų, kad Lietuvoje veikę bankai galimai manipuliavo litų tarpbankinėmis palūkanų normomis VILIBOR, o dėl to skolininkai galimai patyrė 500 mln. eurų žalą. Lietuvos bankas paragino S.Jakeliūna atskleisti tokią informaciją.
Šį klausimą iškėlusiai opozicijai S.Jakeliūnas atsakė, kad kaltinantieji „tegu pateikia įrašą“.
Seimo narys Viktoras Rinkevičius teigė, kad S.Jakeliūnas turi pabaigti pradėtą darbą, kadangi vidury kelio „arklių niekas nekeičia“, ir lygino viešoje pasirodžiusius gandus su „radiju VBS“.
Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas teigė nesiimąs vertinti komisijos profesionalumo, tačiau jam kliuvo tai, kad dar po pirmo komisijos posėdžio radijuje buvo įvardyti kaltieji.
„Lietuvos radijuje aš girdžiu pono Jakeliūno pasisakymą, kur jis, komisijos pirmojo posėdžio proga pasako, kad dėl krizės kalti Skandinaviški bankai (…) Komisijos pirmininkas turi susilaikyti nuo nuomonės, išankstinių pasisakymų“, – vertino E.Gentvilas.
Artūras Skardžius kaltino, kad „buvo šeriami bankai“, o nusikalstamas veikas reikia toliau tirti. P.Gražulis S.Jakeliūną vadino profesionalu, o mažiau patyręs politikas negalėtų atsakyti į iškeltus klausimus.
Galiausiai A.Kubilius ėmė pritarti projektui tęsti krizės tyrimą – esą taip bus atskleista, kokią naudą pasiekė ankstesnė Vyriausybė.
„Toliau tęsiant S.Jakeliūno kovas su V.Vasiliausku ir VILIBOR, didės indėlininkų nerimas“, – teigė A.Kubilius, įspėdamas, kad bankų naudai galimai reikės grąžinti indėlininkų prieš dešimtmetį gautas palūkanas.
