Seime surengtoje konferencijoje parlamentaras ketvirtadienį perspėjo, kad kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, statybų ir informacinių technologijų, yra per daug priklausomi nuo ES lėšų.
„Jau nuo 2009 metų keliu klausimą apie galimą kai kurių mūsų šalies ekonomikos sektorių ir viešųjų finansų struktūrinę priklausomybę nuo ES paramos lėšų. Turint omenyje, kad šių lėšų santykis su BVP sudaro apie 4 proc., šis klausimas yra tikrai pagrįstas“, – Seime surengtoje konferencijoje apie ES finansų ateitį kalbėjo S.Jakeliūnas.
Anot jo, Seimas yra paprašęs Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų, kad jos paruoštų „išėjimo iš šios galimos ekonominės viešųjų finansų priklausomybės planus“.
S.Jakeliūnas BNS teigė, kad ES parama Lietuvai gali mažėti po 2020 metų, kai bus priimta naujoji daugiametė finansinė perspektyvą, tačiau į ją lėšų nebeįneš iš bendrijos pasitraukusi Didžioji Britanija. Jo vertinimu, parama Lietuvoje po 2020 metų gali mažėti 10–15 proc.
„Bendrai paėmus ta parama, jeigu gali sumažėti, tai tikėtina tas mažėjimas gali prilygti Jungtinės Karalystės įtakai, kas yra 10–15 proc. To galima tikėtis. Gali sumažėti daugiau arba išvis nesumažėti, bet ruoštis turime įvairiems scenarijams“, – argumentavo Seimo narys.
S.Jakeliūnas konferencijoje taip pat kalbėjo, jog Didžiosios Britanijos traukimasis iš bendrijos ir Pietų Europos valstybių patirtys turėtų paskatinti Lietuvą galvoti apie priklausomybę nuo ES paramos.
„Manau, pats laikas tai daryti, įvertinant ne tik būsimąjį „Brexit“ finansinį poveikį, bet ir kai kurių pietinių valstybių patirtį. Iki šiol vyravęs požiūris, kad būtina įsisavinti kuo daugiau ES paramos lėšų, nepaisant abejonių dėl ilgalaikės tokio požiūrio naudos ir sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų, manau, turi keistis“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Dabartinėje septynerių metų finansinėje perspektyvoje Lietuva iš ES turėtų gauti 12,601 mlrd. eurų, o į ES biudžetą įneš 2,524 mlrd. eurų.
Didžioji Britanija iš ES turėtų išstoti 2019 metų pavasarį.
