„Aš neskaičiuoju, bet akivaizdu, tai būtų turbūt naudojant tarptautinių organizacijų pinigus, keliais šimtais milijonų pigiau skolintis, – žurnalistams konferencijoje „Biudžetas 2012: kur keliauja pinigai?“ teigė S.Kropas. – Tas skaičius yra pakankamai patrauklus. Tuo labiau, kad mes turėsime skolintis, matyt, kitais metais brangiau, kaip rodo kylantys rizikos indikatoriai.“
Tuo metu finansų ministrė Ingrida Šimonytė tokį siūlymą vertina atsargiai: „Visada turime teisę kreiptis į TVF. (...) Visiškai įmanoma su TVF sutarti dėl kitokios paramos. Jei situacija bus bloga, turime patys nedaryti kvailysčių džiūgaudami pirmojo pusmečio ekonomikos augimo rodikliu.“
Ministrė pabrėžė, kad Lietuva privalo „apsidrausti visiems gyvenimo atvejams“, todėl reikia kitąmet siekti sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 2,8 proc.
I.Šimonytei klaidingas atrodo kai kurių jos kolegų požiūris – esą deficitas gali būti ir didesnis.
Priminsime, kad ministras Raimundas Palaitis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad kalbos apie naują krizę yra daugiau baimės ir tikimybių teorija: „Čia yra tikimybiniai dalykai – gali būti, gali nebūti.“
S.Kropas teigia, kad galima būtų skolintis ir vidaus rinkoje. Tačiau kylant grėsmei, kad skolinimosi kaina Lietuvai augs kitąmet dėl neramumų pasaulio finansų rinkose, jis nesiūlytų to daryti.
„Aš manau, kad ten kokį milijardą gal ir būtų galima pasiskolinti, bet jeigu būtų šalies rizikos rodikliai gana aukšti, tai skolinimosi kaštai vidaus rinkoje nelabai skirtųsi nuo skolinimosi tarptautinėse rinkose“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, skolinimasis vidaus rinkoje lemtų ir tai, kad bankai galėtų mažiau skolinti verslui: „Trumpesniam laikotarpiui tą įmanoma padaryti, bet kalbant apie penkerių metų ar ilgesnį laikotarpį, tai bankai tų pinigų neturi.“
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat neatmetė galimybės, kad Lietuvai reikės kreiptis į TVF, kad palūkanos Lietuvai būtų palankios.
„Aš negaliu pasakyti kada (reikės kreiptis į TVF – 15min.lt), tai gali būti sausis, vasaris, gali ir nereikėti kreiptis. (...) Mums reikia 10 mlrd. Lt kitąmet. 5,3 mlrd. Lt refinansavimui – senų obligacijų išpirkimui, ir naujų finansavimui, vidaus rinkoje mes dar galime pasiskolinti 3-4 mlrd. Lt, iš TVF gali reikėti 3-4 mlrd. Lt. Paprastai normaliai daugiau trijų procentinių punktų nebūna (TVF palūkanos – 15min.lt). Šiaip priklauso nuo sutarties, nuo sąlygų, nuo simpatijų, manau, kad Lietuva gautų geras sąlygas“, – žurnalistams sakė K.Glaveckas.
