Iš tiesų, sistema pademonstravo retus regeneracijos gebėjimus, o rinkos lūkesčiai dar ir paskatino optimistines nuotaikas, kurios netruko pasklisti žiniasklaidoje. Rinkos analitikai džiugiai konstatavo, kad pirmąjį ketvirtį paskolų portfelis paūgėjo keliais procentiniais punktais ir suskato ieškoti paskolų pavasario ženklų.
Kas ieško, tas randa. Tik prieš skelbiant atgimimą siūlyčiau dar kiek palūkėti, nes balandį bendrasis bankų paskolų portfelis vėl kiek susitraukė, tuo pačiu nubraukdamas šypsenas optimistams nuo lūpų.
Tiesą sakant, nieko dramatiško neįvyko, portfelio mažėjimas siekė vos 190,9 mln. litų ir tai lengvai gali tilpti į vidinius skolų portfelių pertvarkymo procedūrų rėmus. Visgi, net jei taip ir yra, esame priversti konstatuoti, kad bankų paskolų augimas kaip tendencija vis dar lieka ateities dienotvarkėje.
Balandį, palyginti su kovu, privačioms įmonėms išduotų paskolų suma sumažėjo 398 mln. litų, o bendrasis portfelis siekė 23,8 mlrd. litų. Tuo tarpu privatiems asmenims išduotų paskolų suma nežymiai augo 2,5 mln. litų ir sudarė 22,6 milijardo. Taigi, skirtumas tarp fiziniams asmenims ir įmonėms išduotų paskolų portfelio balandžio pabaigoje sudarė vos 1 milijardą litų.
Tai rodo, kad namų ūkio gebėjimai subalansuoti savo finansus ir valdyti riziką bei lūkesčiai šiuo metu yra geresni nei įmonių, kurios po sunkmečio savo skolinimosi potencialą ir pasitikėjimą savo jėgomis atstato daug lėčiau. Galop ir bankai, kuriuos tiek finansų krizė, tiek griežtėjantys reikalavimai skatina labiau rūpintis naujų reguliacinių reguliavimų įgyvendinimu ir poveikiu bankų verslui nei naujų paskolų išdavimu, sprendimus dėl skolinimo fiziniams asmenims gali surasti greičiau.
Gyventojų naudai kalba ir būsto paskolų statistika. Vien balandį naujų būsto paskolų išduota už 160,3 mln. litų, netgi kiek daugiau nei gegužę. Bendrasis būsto paskolų portfelis paūgėjo nedaug – 7,1 milijono – tačiau tai vyksta jau antrą mėnesį paeiliui.
Balandį bankuose šiek tiek sumažėjo indėlių portfelis – 92 mln. litų iki 45,1 milijardo, tačiau pokytis toks pat nereikšmingas kaip ir paskolų mažėjimas, kad būtų galima daryti išvadas ilgesniam laikotarpiui. Mažėjimą nulėmė terminuotojų indėlių portfelio traukimasis. Tokią tendenciją lemia šiuo metu labai kuklios terminuotųjų indėlių palūkanos. Ir čia vėlgi reikėtų sugrįžti prie diskusijos apie ilgalaikių terminuotų indėlių teisinio reglamentavimo priemones, kurios skatintų ilgalaikių depozitų – indėlių žanro, praktiškai nežinomo Lietuvos bankuose – populiarinimą.
