Pernai tiesioginių užsienio investicijų srautas apsigręžė ir pirmą kartą buvo nukreiptas ne į Lietuvą, bet iš jos – užsieniečių investicijos šalyje sumažėjo, rodo Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko išankstiniai duomenys.
Iš Lietuvos per metus išplaukė 187,9 mln. eurų, palyginimui, 2015 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas dar buvo teigiamas ir siekė 785 mln. eurų.
Daugiausia investicijų iš Lietuvos sugrįžo į Švediją – 553 mln. eurų. Švedijos investicijos Lietuvoje daugiausia sutelktos finansų ir telekomunikacijų sektoriuose. Labiausiai ir mažėjo investicijos į finansinę ir draudimo veiklą – minus 469 mln. eurų.
„Nieko labai jau naujo, pastaraisiais metais TUI srautas Lietuvoje buvo mažas, lyginant su BVP. Praėję metai išskirtiniai buvo tuo, kad kelios didelės įmonės išmokėjo didesnius dividendus. Į užsienį išmokami dividendai, aišku, mažina investicijų srautą“, – aiškina N.Mačiulis.
Kai kurių šalių investicijos į Lietuvą pernai sparčiai didėjo – Lenkija čia investavo papildomus 248 mln. eurų, Vokietija 146 mln. eurų, Kipras – 126 mln. eurų, o Norvegija – 106 mln. eurų. Labiausiai augo investicijos į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, transporto remontą.
Nepatraukli šalis
„Swedbank“ ekonomistas vertina, kad Lietuvai dėl investicijų dabar reikia gerokai pasistengti – praėjo tie laikai, kai investicijos ateidavo pačios.
„Galime matyti pavienių atvejų – kuomet atsidaro paslaugų centrai, ar investuoja viena ar kita įmonė, tai gal ir sukuria nemažai darbo vietų, bet kapitalo prasme, finansine išraiška, tai nėra didelė dalis BVP. Reikėtų užmiršti praėjusio dešimtmečio patirtį, kuomet per metus TUI sudarydavo 3-5 proc. BVP. Tas etapas, kuomet Lietuva buvo labai patraukli užsienio investuotojams, baigėsi“, – tikina N.Mačiulis.
Jis vardija kelias priežastis. Pirmiausia – rinkoje jau užimtos nišos, kurios buvo patraukliausios pirmiesiems investuotojams. Tokios yra investicijos finansų, telekomunikacijos sektoriuose, daugelyje pramonės sektorių.
„Tiesiog nebeliko tų neužpildytų nišų, neišnaudotų galimybių, kurios buvo prieš dešimtmetį. O kita priežastis – Lietuva dėl daugelio priežasčių nėra labai patraukli užsienio investicijoms. Tai maža rinka, mažiau nei 3 mln. gyventojų, senėjanti ir mažėjanti valstybė. Pastarosios tendencijos rodo, kad ir kaštų konkurencingumas blėsta, darbo sąnaudos auga pakankamai sparčiai ir augs ateityje“, – vardija N.Mačiulis.
Anot jo, norėdama pritraukti daugiau užsienio pinigų Lietuva turėtų pati labiau pasitempti.
„Norint sugrąžinti TUI srautą į Lietuvą, reikėtų daug daugiau pastangų. Realiai savaime jos nebeateina. Praėjusį dešimtmetį buvo galima rinktis, kurią įmonę įsileisti, o kurios ne, dabar taip nebėra. Reikia daug patrauklesnės mokestinės aplinkos, reguliacinės aplinkos ir stabilesnės ekonominės politikos“, – sako N.Mačiulis.
2016 m. gruodžio pabaigoje Lietuva buvo sukaupusi iš viso 13,1 mlrd. eurų užsienio investicijų, prieš metus jų buvo 13,5 mlrd. eurų. Vienam gyventojui tenka vidutiniškai 4586 eurai iš užsienio investuotojų.
Lietuviai investavo Kipre ir Latvijoje
Lietuvių investicijos pernai labiausiai augo mažesnių mokesčių zonoje – Kipre (68,5 mln. eurų), taip pat Latvijoje (22,5 mln. eurų) ir Rusijoje (13,2 mln. eurų). Sparčiausiai kapitalą Lietuviai atitraukė iš Estijos (–116,5 mln. eurų) ir Nyderlandų (–83,9 mln. eurų).
Aktyviausiai Lietuvių verslininkai investavo į finansinę ir draudimo veiklą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, transporto priemonių remontą
Iš viso lietuviai užsienyje yra investavę 2,3 mlrd. eurų.