Pasak Statistikos departamento, šiuos demografinius pokyčius lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs.
Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.
Socialinių mokslų centro mokslininkas dr. Daumantas Stumbrys pastebėjo, kad tokio mažo gimusių kūdikių skaičiaus nebuvo per pastaruosius 60 metų.
„Galima sakyti, kad tai, viena vertus, susiję su rodikliu, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų, kita vertus, (...) laikotarpiais, kai būna ekonominiai ar šiuo atveju epidemiologiniai neramumai, sprendimas susilaukti vaikų gali būti atidedamas. Tai galėtų būti susiję ir su pandemija“, – nurodė D.Stumbrys.
Neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.
2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi. Tendencija, kad emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m.
2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.).
Tuo metu bendrasis vidaus produktas 2021 m. sudarė 55,4 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. (nepašalinus sudarė 4,8 proc.).
„Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. eurų to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m.“, – vardija Statistikos departamentas.
Labiausiai padidėjo gamyba: chemikalų ir chemijos – 45,6 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 34,9 proc., pagrindinių metalų – 28,9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 28,2 proc.
Pristatydama naujausius rodiklius, Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė teigė, kad 2021 m. infliacija pasižymėjo ypač dideliu augimu.
Daugelis prekių ir paslaugų yra maždaug dešimtadaliu brangesnės ne prieš metus.
„Gruodį Lietuvoje buvo fiksuojama 10,6 proc. metinė infliacija. Sausį – 12,6 proc. Labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, dujos. Taip pat transportas, maistas, poilsis ir kultūra, viešbučiai, kavinės“, – nurodė Statistikos departamento vadovė.
Per penkerius metus vartotojų kainos išaugo penktadaliu.
ES vidutinė metinė (2021 m., palyginti su 2020 m.) infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 2,9 proc. Lietuvoje – 4,6 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažino, kad aukšta infliacija buvo tas rodiklis, kuris labiausiai gadino nuotaiką gyventojams ir mažino jų perkamąją galią praėjusių metų pabaigoje.
„Jei dar rudenį atrodė, kad tai tik energetinių išteklių brangimas – brangesnė elektra, brangesnė šiluma, karštas vanduo, dujos, tai į metų pabaigą ir šiemet, sausio mėnesį, matome, kad infliacija tapo platesnio masto reiškiniu. Daugelis prekių ir paslaugų yra maždaug dešimtadaliu brangesnės nei prieš metus“, – nurodė ekonomistas.
Jis tai aiškino tuo, kad net ir sparčiai pastaruosius penkerius metus didėjant atlyginimams didelės dalies darbo sąnaudų augimo įmonės neperkėlė galutiniams vartotojams. Tačiau ši tendencija pastaruoju metu pasikeitė.
„Būtent šiemet, kai sutapo daug veiksnių, daug padidėjusių sąnaudų ir dar energetinių išteklių brangimas, daugelis įmonių nebematė galimybių nekelti galutinių prekių ir paslaugų kainų. Dėl to buvo toks staigus šuolis. Bet mes vertiname, kad tai nėra įsisukanti infliacijos spiralė, manome, kad tai vienkartinis kainų šuolis. Be to, tikėtina, kad antrą metų pusmetį infliacija sumažės“, – prognozavo N.Mačiulis.
Laisvų darbo vietų skaičius – rekordinis
Kaip įvardija Statistikos departamentas, praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1,36 mln. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Bedarbių taip pat sumažėjo – beveik 16,8 proc.
Praėjusiais metais nedarbo lygis šalyje siekė 7,1 proc. Arba 1,4 proc. punkto buvo mažesnis nei 2020 metais.
Norintys dirbti gyventojai praėjusiais metais galėjo rinktis iš 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 45,3 proc. daugiau nei prieš metus.
Kaip pastebėjo N.Mačiulis, didelis laisvų darbo vietų skaičius reiškia gerą žinią darbuotojams – jie gali lengviau keisti darbo vietą, rinktis darbą arčiau namų ir panašiai. Tačiau įmonėms tai kelia iššūkių.
„Įmonėms tai yra blogesnis rodiklis, nes jis reiškia, kad kai kurių įmonių plėtra yra prislopinta dėl darbuotojų trūkumo, kuris išryškėjo praėjusiais metais. Dabar beveik kas trečia įmonė sako, kad darbuotojų trūkumas yra jų veiklą arba plėtrą slopinantis rodiklis“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis antrino N.Mačiuliui, pastebėdamas, kad reikia dėti didesnes pastangas įtraukiant bedarbius į darbo rinką.
„Reikia stipriai dirbti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kadangi žmonių yra. Faktiškai Užimtumo tarnyba parodo, kad apie 40 proc. bedarbių galima įtraukti į darbo rinką. Tokiu būdu tuos pinigus, kuriuos gauname iš ES, turime žymiai kryptingiau panaudoti investuojant į Lietuvos darbo išteklius“, – tikino B.Gruževskis.
Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc.
Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse – 5 tūkst. (18,6 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo – 4,4 tūkst. (16,5 proc.), prekybos įmonėse – 4,2 tūkst. (15,8 proc.).
Pusės dirbančiųjų atlyginimas siekė 804 eurus ar mažiau
Vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2021 m. augo beveik 10 proc. ir sudarė 1568 eurus, atskaičius mokesčius – 995,3 euro.
Atlyginimai didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13,6 proc.) profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose (apie 12,2 proc.). Kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto DU didėjo nuo 3,7 proc. transporto ir saugojimo veikloje, o iki 11,5 proc. švietime bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
„Teigiamas dalykas, kad vis labiau BVP augimas ir BVP pokyčiai veikia darbo užmokestį. Tikrai ilgą laiką absoliutus skurdas Lietuvoje mažėja. Vis daugiau perskirstoma pajamų per darbo užmokestį, tokiu būdu laimi ir biudžetas, ir namų ūkiai. Bet infliacija daug laimėjimų apriboja“, – rodiklius komentavo B.Gruževskis.
Didžiausią darbo užmokestį į rankas gavo informacijos ir ryšių (apie 1721 eurą), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1612 eurų), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (apie 1230 eurų) įmonių darbuotojai.
„Darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, mediana – 804 eurų, kitaip tariant, pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis yra 804 eurai ar mažiau“, – teigė Statistikos departamentas.
Lietuviškų prekių eksportas padidėjo 25 proc.
Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. prekių eksportas sudarė 34,5 mlrd. eurų, importas – 37,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., eksportas padidėjo 20,3 proc., importas – 28,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 3 mlrd. eurų.
2021 m. sausio–lapkričio mėn. daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Lietuva daugiausia eksportavo chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,5 proc.) bei mineralinių produktų (10 proc.).
Daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių (17,8 proc.), mineralinių produktų (17,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.).
Per 11 praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 19,3 mlrd. eurų ir sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 25 proc., be mineralinių produktų – 20,8 proc. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės: Vokietija, Jungtinės Valstijos, Lenkija, Latvija ir Nyderlandai.
