Prieš porą savaičių, kai prie Seimo griaudėjo griežtos „valstiečių“ alkoholio politikos oponentai koncerte „Laisvė rokenrolui“, Lietuvoje viešėjęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas paskelbė skandalingą statistiką – lietuviai išgeria 16 litrų absoliutaus alkoholio, ir tiek pasaulyje neišgeria daugiau niekas.
PSO puslapyje pateikiami skaičiai dar labiau gąsdina – skelbiama, kad pernai vienam Lietuvos gyventojui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 litro, o Rusiją – net 4,3 litro.
PSO, vertindama alkoholio suvartojimą pasaulyje, remiasi ir Lietuvos statistikos departamento informacija. Pastarojo duomenimis, 2015 metais vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 14 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,2 litro mažiau nei 2014 metais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai suvartoja daugiausia pasaulyje alkoholio: tiesa ar tik statistikos fokusas?
5 litrais mažiau, nei suskaičiavo PSO
Antradienį Statistikos departamentas pasidalijo naujausiais skaičiais – pasirodo, kad 2016 metais lietuviams teko net 5 litrais mažiau alkoholio, nei kad skelbia PSO.
2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.). Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.
Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų (10 litrų=dekalitras) spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 metais, savo pranešime rašo Statistikos departamentas.
Remiantis naujausiais Statistikos duomenimis, Lietuva nebepirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartojimą, o nukrenta į 6 sąrašo vietą, kuria dalijasi su tiek pat alkoholio suvartojančia Belgija. Pirmasis penketukas atrodo taip – Baltarusija, Moldova, Rusija, Čekija, Bulgarija.
S.Skvernelis: penki litrai nieko nekeičia
Nors Lietuvos statistika rodo, kad gyventojai pernai išgėrė mažiau alkoholio nei skelbė Pasaulio sveikatos organizacija, premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai nekeičia situacijos iš esmės.
„Mano supratimu, tai nieko nekeičia. Gal tai kam nors bus argumentas balsuojant elgtis kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas, praneša naujienų agentūra BNS.
S.Skvernelis pabrėžė, kad nepaisant statistikos, alkoholio prieinamumą būtina mažinti, atsižvelgiant į realią situaciją valstybėje.
„Statistika yra vienokia ar kitokia. Tikrai nebuvo remtasi viena ar kita statistika, o situacija, kurią realiai turime. Žiūrėjome kompleksiškai – ir išgerto alkoholio, tenkančio vienam gyventojui, kuris yra vyresnis nei 15 metų, kiekį, ir pasekmes, pirmiausia tai sveikata, mirtingumas, nelaimingi atsitikimai, susiję su alkoholio vartojimu – keliuose, vandens telkiniuose, darbo vietose, ligos ir taip toliau. Nereikia žiūrėti vien į skaičius“, – teigė premjeras.
Griežti alkoholio ribojimai
Į Lietuvą atvykęs PSO atstovas Gaudenas Galea blogą žinią apie baltarusius ir rusus „apgeriančius“ lietuvius atvežė kaip tik tą dieną, kai prie Seimo vyko didžiulis „Laisvė rokenrolui“ koncertas – maištas prieš griežtą „valstiečių“ stumiamą alkoholio kontrolės politiką.
Suprasti akimirksniu
- Alkoholio įsigyti galės asmenys nuo 20 metų
- Alkoholio reklama bus visiškai uždrausta
- Prekybos alkoholiu laikas sutrumpinamas: pirmadieniais–šeštadieniais prekiaujama 10–20 val., sekmadieniais – 10–15 val.
- Nemokamuose renginiuose alkoholis galės būti parduodamas tik atskirose zonose
- Draudžiama neštis alkoholį matoma pakuote
Nors valdantieji ir buvo linkę eiti į šiokius tokius kompromisus, pavyzdžiui, kol kas atsisakė specializuotų parduotuvių idėjos, leido specialiose zonose pardavinėti alkoholį ir nemokamuose renginiuose, griežti svaigalų prieinamumo apribojimai turėtų įsigalioti jau netrukus.
Mat ketvirtadienį parlamento laukia paskutinis balsavimas. Seimo nariai apsispręs, ar visiškai uždrausti alkoholio reklamą, sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką, pardavinėti svaigalus tik asmenims nuo 20 metų, uždrausti neštis alkoholį atvira pakuote, uždrausti prekiauti alkoholiu paviljonuose ir nestacionariose prekybos ar maitinimo vietose.
Po svarstymo tokiems siūlymams jau yra pritarta. Paskutinis balsavimas numatomas birželio 1 dieną.
A.Verygai statistika nė motais
Lietuva yra probleminis kraštas pagal bet kokią alkoholio suvartojimo statistiką, sako sveikatos apsaugos ministras. Pasak Aurelijaus Verygos, saugi riba, kai vienas gyventojas per metus suvartoja iki 7 litrų alkoholio, rašo naujienų agentūra BNS.
Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, bet kokiu atveju, kurią statistiką bežiūrėtume, pagal visas statistikas mes vartojame per daug, - kalbėjo A.Veryga.
„Šių duomenų net nereikia lyginti, nes PSO įskaičiuoja neapskaitytą alkoholį, o Statistikos departamentas suskaičiuoja legalaus alkoholio suvartojimą“, – antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras.
Jis pabrėžė, kad ir 5 litrais mažesnis skaičius nieko nekeičia - alkoholio prieinamumą reikia riboti.
„Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, bet kokiu atveju, kurią statistiką bežiūrėtume, pagal visas statistikas mes vartojame per daug. Ir nevertinama tik pagal suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, yra vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes, kiek mes turime su alkoholiu susijusių įvairiausių problemų, ir ten mes esame tarp lyderių, palyginti su ES valstybėmis, Europos regionu. Mes esame probleminis kraštas be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti“, – pabrėžė A.Veryga.
Svaigalai pabrango 2,2 proc.
Kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc.
Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,2 proc.
Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc.
Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc.
2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2015 m., jų gamyba sumažėjo 5,8 proc. 2016 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,3 mln. dekalitrų, tai 7,9 proc. daugiau nei 2015 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.
2016 m., palyginti su 2015 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.
