Kiek išgėrėme 2017 metais
2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc.
2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2, trauktinės – 14,5, Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2017 m. buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2016 m., jų gamyba sumažėjo 5 proc. 2017 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų, tai 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo sidro (34,1 proc.), neputojančių gėrimų (28,7 proc.), putojančių fermentuotų gėrimų (1,3 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2017 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 15 proc. mažiau nei 2016 m. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 1,1 proc.
2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2 proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 proc.
2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo.
Ką sako kitų institucijų statistika
PSO ir EBPO organizacijos kol kas viešina tik senesnę statistiką, kuri nėra palanki Lietuvai.
Pavyzdžiui, penktadienį „Elta“ skelbė EBPO ataskaitą apie alkoholio suvartojimą. Joje pateikiama statistika už 2015 metus. Remiantis ja, Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio ir pagal šį rodiklį Lietuva yra pirma tarp kitų organizacijos šalių.
PSO skaičiai buvo dar didesni. Pernai Lietuvoje viešėjęs PSO atstovas paskelbė skandalingą statistiką – lietuviai išgeria 16 litrų absoliutaus alkoholio, ir tiek pasaulyje neišgeria daugiau niekas.
PSO puslapyje pateikiami skaičiai dar labiau gąsdina – skelbiama, kad 2016 vienam Lietuvos gyventojui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 litro, o Rusiją – net 4,3 litro.
Remiantis 2016 metų Statistikos departamento informacija, Lietuva yra ne taip aukštai sąraše, vis tik patenka į pirmąjį dešimtuką (6 vietą dalijasi su Belgija). Priekyje tik Baltarusija, Moldova, Rusija, Čekija, Bulgarija.
Suvartojimas mažėja nuo 2013 metų
Alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja jau beveik penkerius metus, žurnalistams trečiadienį aiškino Statistikos departamento atstovai.
Palyginti su EBPO ar PSO statistika jie informacijos negalėjo, nes jie pateikia senesnę informaciją. Tiesa, vertinant Lietuvos praėjusių metų statistiką ir lyginant ją su 2014-2015 metų EBPO duomenimis, Lietuvą pagal suvartojimą lenkia Belgija (12,6 gryno alkoholio), Austrijoje suvartojama tiek pat, kiek Lietuvoje – 12,3 proc.
Itin didelę dalį – vidutiniškai 36 proc. – apyvartos alkoholio prekyba sudaro mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse, kai kuriose jų viršija net 70 proc.
Kaimynų – latvių, lenkų, estų, rusų – suvartojimas yra mažesnis nei Lietuvoje ir kiek viršija 10 litrų.
Legalaus alkoholio suvartojimą lemia ir tai, kad mažėja tiek prekyba, tiek gavyba.
„Labai išaugusios kainos, dėl to alkoholio įperkamumas sumažėjo, nes kainos padidėjo 11,7 proc. Labiausiai išaugo vaisių vyno kainos“, – aiškino departamento specialistės.
Pasak jų, daugiausia yra vartojamas alus, vyno suvartojimas mažėja, o spiritinių gėrimų – auga.
Itin didelę dalį – vidutiniškai 36 proc. – apyvartos alkoholio prekyba sudaro mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse, kai kuriose jų viršija net 70 proc.
Kaip atrodėme 2016 metais
2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui, Statistikos departamento duomenimis, teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.).
Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.
2016 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų (10 litrų=dekalitras) spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 metais.
