Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnės šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties prognozės.
Rugsėjo mėn. 9 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 35 procentai – kad pablogėjo, 55 procentai – kad nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 11, 31 ir 58 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 13 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 27 procentai manė, kad suprastės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 14 ir 22 proc.). 57 procentų gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 19 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 43 procentai – kad pablogėjo, 38 procentai – kad nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 17, 41 ir 41 proc.).
Šalies ekonominės padėties perspektyvas gyventojai vertino pesimistiškiau nei rugpjūčio mėn. Nors manančiųjų, kad padėtis gerės, išliko beveik tiek pat (20 proc. rugpjūčio mėn. ir 19 proc. – rugsėjo), tačiau nuo 30 iki 38 procentų padaugėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą.
40 procentų gyventojų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – 47 proc.).
Rugsėjo mėn. 17 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 45 procentai prognozavo, kad jis ir toliau augs (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 15 ir 43 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino pesimistiškiau nei praėjusį mėn. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 29 iki 26 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 19, kaime – minus 20. Palyginti su praėjusiu mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3, o kaime – 1 procentiniu punktu.
Miesto gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., padaugėjo nuo 27 iki 31 procento, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą – nuo 29 iki 37 procentų, o savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 21 iki 27 procentų.
Kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino tiek savo namų ūkio finansinės padėties, tiek šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis blogės, kaime padaugėjo nuo 21 iki 26 procentų, o prognozuojančiųjų šalies ekonominės padėties blogėjimą – nuo 32 iki 38 procentų.
Per metus (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. rugsėjo mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, padaugėjo nuo 30 iki 38 procentų.
Taip pat truputį suprastėjo gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinę padėtį ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas. Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/economy_finance/db_indicators/surveys/.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėn. 1–15 dieną, apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
