„Mes patys medžiagas (statybines – BNS) labai retai perkamės, dažniausiai konkursuojame rangos darbus kartu su medžiagomis, bet mano žiniomis, pas mus rusiškų ir baltarusiškų produktų dalis labai nedidelė bus, tikrai nebus esminė“, – BNS sakė NT plėtros bendrovės „Citus“ savininkas Mindaugas Vanagas.
Anot jo, jeigu pritrūktų produktų, kurie iki šiol buvo tiekiami iš Baltarusijos ir Rusijos, teks ieškoti alternatyvių jų tiekėjų.
„Be abejo, jeigu bus trūkumas, tai ieškosime alternatyvų. Žinau, kad silikatiniai blokeliai kartais buvo perkami iš Baltarusijos, bet lygiai taip pat ir Lietuvoje gamintojų yra. Tikiuosi, kad iki tol gamintojai sugebės padidinti apimtis“, – teigė M.Vanagas.
Pasak jo, dėl naikinamų sertifikatų nereikės vėlinti arba stabdyti vystomų projektų, kol bus ieškoma medžiagų tiekimo alternatyvų.
„Manau, kad rusiškų ir baltarusiškų medžiagų dalis nėra esminė, tokia didelė, kad jos nebūtų galima pakeisti. Tikiuosi, kad sklandžiai pavyks pakeisti ir statybos nesustos dėl to“, – tvirtino M.Vanagas.
Pasak NT plėtros ir statybos bendrovės „Merko statyba“ vadovo Sauliaus Putrimo, įmonė neperka produkcijos iš Baltarusijos ir Rusijos.
„Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendimo (...) kol kas nelabai galėtume komentuoti, nes dar neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas. Mes patys tiesiogiai neperkame produkcijos nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos, bet iš čia gali būti pirktos žaliavos produktams, kurie buvo gaminti ES šalyse – nežinia, ar jiems bus taikomos kažkokios sankcijos“, – BNS teigė S.Putrimas.
Anot jo, Ukrainoje vykstantis karas turės įtakos visai pasaulio ekonomikai, taip pat ir statybų sektoriui – tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje.
„Faktas, kad statybų sektoriui daug įtakos turės dėl karo brangstanti energija ir žaliavos, tiekimo sutrikimai ir panašūs iššūkiai. Tai yra kaina, kurią visas pasaulis turės mokėti už Kremliaus agresiją Ukrainoje. Deja, didžiausia ir skaudžiausia jos dalis tenka Ukrainai“, – sakė jis.
Pasak kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenkos, Aplinkos ministerijos žingsnis nėra pakankamas.
„Mes labai sveikiname Aplinkos ministerijos žingsnį, jis tikrai yra savalaikis, teisingas, bet nėra pakankamas tam, kad produkcija, žaliava ir gaminiai iš Rusijos nebevažiuotų. Čia mes labai tikimės, kad Lietuvos valstybė savarankiškai arba su Europos Sąjunga sankcijomis padarytų teisingus sprendimus“, – BNS teigė Š.Frolenka.
Anot jo, kadangi sertifikatai neapima žaliavų, tai panaikinus sertifikatus tam tikros žaliavos gali būti vežamos į Lietuvą, iš jų gali būti pagaminta produkcija, kurios sertifikatas jau bus lietuviškas, todėl asociacija rinkos dalyvius ragins atsisakyti tiek produkcijos, tiek gaminių, tiek žaliavos iš Baltarusijos ir Rusijos.
Š.Frolenkos teigimu, dalį kelių statybai reikalingų medžiagų galima rasti Lietuvoje, bet dalies, pavyzdžiui, granito, nėra, todėl jo importas bus brangesnis.
„Keliuose naudojamas dolomitas yra Lietuvoje, mes jo turime per akis, turime karjerus, kurie dolomitą išgauna, iš jo pagamina reikalingą frakciją. Lygiai taip pat keliams reikalingas granitas, jo Lietuvoje apskritai nėra, jis į Lietuvą atvažiuoja iš Baltarusijos, Ukrainos ir Švedijos. Akivaizdu, jog šiuo metu iš Ukrainos neatvažiuos, baltarusiškos produkcijos pirkimas, natūralu, yra finansavimas baltarusiško režimo, o granitas iš Švedijos dėl laivų trūkumo bus brangesnis“, – sakė Š.Frolenka.
Jis pabrėžė, kad įmonės bei tiekėjai ieškos sprendimų, kuo pakeisti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekiamas medžiagas, todėl tikėtina, jog jų Lietuvoje nebeliks jau artimiausiu metu.
„Jos neliks ne tik dėl to, kad sertifikatai bus panaikinti, jos neliks ir dėl to, kad pavienės įmonės, mano žiniomis, jau dabar yra priėmusios sprendimus nepirkti produkcijos, gaminių ar žaliavų, kurių kilmė yra baltarusiška arba rusiška“, – sakė Š.Frolenka.
Šeštadienį Aplinkos ministerija pranešė, jog Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.
