Ir juridiniams, ir fiziniams nekilnojamojo turto savininkams rekomenduojama peržiūrėti draudimo liudijimus ir padidinti atkuriamąsias vertes, siekiant išvengti nevisiško draudimo rizikos.
Kainų augimas – visose srityse
Albinas Vaitkevičius, „Sistela“ generalinis direktorius, atkreipia dėmesį, kad didžiausi kainų pokyčiai pastaruoju laikotarpiu įvyko statybinių medžiagų rinkoje, kurių lyginamasis svoris sudaro daugiau kaip pusę kainos indekso: „Ilgą laiką medžiagų kainos buvo pakankamai stabilios, tačiau nuo praėjusių metų stebime kai kurių medžiagų grupių išskirtinį kainų didėjimą – 10-30 proc. ir daugiau. Didžiausi kainų augimo rodikliai fiksuojami metalų (30-50 proc.), izoliacinių medžiagų (25-30 proc.), medienos gaminių (30-40 proc.) grupėse.“
Pasak A.Vaitkevičiaus, tikėtina, kad vidutinis ir medžiagų kainų kitimo metinis indeksas bus ne mažesnis kaip 10-15 proc., o, lyginant su 2015 m., gali būti apie 15-20 proc.
Antra kainų dedamoji – darbo kaina – per metus nuolat stabiliai auga apie 5–10 proc. Kadangi auga statybos tempai, auga darbo jėgos poreikis, galima prognozuoti, kad toliau augs ir atlyginimai. Šiais metais darbo užmokesčio pokytį „Sistela“ prognozuoja apie 10-12 proc., o, lyginant su 2015 m., tai būtų daugiau nei 50 proc.
Trečia dedamoji – mechanizmų ir mašinų eksploatacijos kainos. Pastaruoju metu, augant degalų kainoms, eksploatacinėms išlaidoms ir atlyginimams, auga ir šios grupės kainos. Mechanizmų kainų pokytis per metus statybos kainą išaugins papildomai apie 5-7 proc., lyginant su 2015 m., tai būtų apie 25 proc.
Draudimo problemos įmonėms
„Statybų vertes nustatantys partneriai fiksuoja nuolatinį augimą bei prognozuoja, kad tendencijos nesikeis. Kainų pokytis aktualus ne tik šiuo metu statantiems ar perkantiems nekilnojamąjį turtą, bet visiems savininkams – žalos atveju atkurti turimą turtą taip pat kainuoja brangiau, taigi, kyla nevisiško draudimo rizika“, – sako Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas.
Pasak L.Laugalio, už juridinių asmenų draudimo sumų teisingumą atsako pats draudėjas. Sudarant draudimo sutartį dažnai paliekama ta pati atkuriamoji turto vertė, tačiau ankstesnės draudimo sumos šiuo metu neatitinka realių statybos kainų. Tam tikrais atvejais klientų pasirinktos draudimo sumos ir atkuriamosios vertės neatitikimas gali skirtis kartais.
Taigi, įvykus nelaimei, kai turtas apdraustas per maža verte, draudimo išmoka atitinkamai neatlygina visos patirtos žalos. Svarbu iš naujo įvertinti rizikas ir apskaičiuoti aktualias sumas, vertinant ne tik šiuo metu esančias vertes, bet tai daryti avansu, numatant jų didėjimą perspektyvoje.
„Dauguma klientų standartiškai kasmet pratęsia sutartis, kuriose įrašytos sumos jau neatitinka šiandienos realijų. Pasitaiko tik pavieniai atvejai, kai klientai savo iniciatyva peržiūri vertes ir padidina sutartyje nurodytas sumas, siekdami valdyti rizikas“, – dėmesį atkreipia L.Laugalis.
L.Laugalis teigia, kad nevisiškas draudimas rizikingiausias tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas visiškai suniokojamas, pavyzdžiui, kilus gaisrui. Tokiu atveju tampa akivaizdu, kad prieš kelerius metus nustatytos draudimo sumos nepakanka. Be to, net ir įvykus dalinei žalai, draudikai taiko proporcinį žalos atlyginimo skaičiavimą ir, jei draudimo suma yra nepakankama, atlygina tik dalį reikiamos sumos.
Ar susirūpinti ir fiziniams asmenims?
AnotL.Laugalio, problema aktuali ne tik juridiniams asmenims, bet ir privatiems klientams, tačiau čia dalį atsakomybės perima draudikas. Dauguma klientų negali patys įvertinti, kokia yra jų nekilnojamojo turto atkūrimo vertė, ypač jei būstą įsigijo seniai. Dėl to realią šios dienos turto atkūrimo vertę apskaičiuoja ir rekomenduoja pati draudimo bendrovė.
„Draudikui rekomendavus draudimo sumą ir draudėjui ją patvirtinus, draudikas tampa atsakingas už reikiamos draudimo sumos nustatymą, kai draudžiamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, todėl, esant dalinei žalai, proporcinis atlyginimo principas netaikomas. Tačiau jei turtas sunaikinamas visiškai, draudimo bendrovė išmoka maksimalią sumą, kuri nurodyta sutartyje, o realybėje nekilnojamojo turto atkūrimo kaina bus apie 20-30 proc. brangesnė ir tą sumą klientui teks padengti savo lėšomis“, – problemą įvardija L.Laugalis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovė apskaičiuoja vidutinę sumą, kurios reikės padengti nekilnojamajam turtui padarytą žalą, todėl prabangiau namus įsirengę klientai turėtų dar labiau atkreipti dėmesį į nurodytą sumą, įvertinti realią savo nekilnojamojo turto vertę.
Kaip spręsti problemą?
Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems užtikrinti savo nekilnojamojo turto saugumą, reikėtų peržiūrėti galiojančius draudimo liudijimus ir įsitikinti, kad pasirinkta žalos atlyginimo suma yra pakankama, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.
„Staigus statybų kainų kilimas prasidėjo prieš pusę metų, todėl visos draudimo sutartys, sudarytos anksčiau, gali turėti tam tikrų rizikų. Patarčiau ne tik įvertinti, kiek nekilnojamojo turto atkūrimas kainuotų šiandien, tačiau taip pat atsižvelgti į natūralią infliaciją ir žalos atlyginimo sumą pakelti avansu – ji turėtų būti maždaug 5-10 proc. didesnė nei šiandieninė turto atkūrimo vertė“, – pataria L.Laugalis.
Juridiniai asmenys patys atsakingi už reikiamos draudimo sumos apskaičiavimą, todėl pasibaigusių sutarčių nereikėtų pratęsti jų neperžiūrėjus. Draudimo bendrovė gali tik informuoti įmones apie rizikas, tačiau sprendimą dėl draudimo sumos didinimo turi priimti klientas.
Privačių klientų žalos atlyginimo sumos perskaičiavimu įprastai pasirūpina draudimo bendrovė, tačiau dėmesį į savo turimus draudimo liudijimus turėtų atkreipti klientai, pasirašę ilgametes sutartis. Gali būti, kad žalos atlyginimo sumos jose jau yra pasenusios.
